Pasak jo, neverta dėl didelės algos vargti darbe, kuris tau nepatinka. Reikia imtis mėgiamos veiklos, kuri ilgainiui turi galimybę tapti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu net tik tau, bet ir tavo darbuotojams.
– Kai gimė mintis imtis verslo ir kodėl pasukote į tokią retą sritį?
Visi labai mažai galvojo apie klaidas ir kaip musės skrido į degančią lemputę. Buvau viena iš tų pačių musių. Lemputė buvo kaitri, tačiau aš iki galo nenusvilau ir išgyvenau.
– Mokykloje man visada patiko tikslieji mokslai. Dalyvaudavau matematikos, fizikos olimpiadose. Stojau į verslo vadybą. Nuo antro kurso dirbau samdomą darbą, tačiau gana anksti ėmiau galvoti apie savo verslą.
Tuo metu kai pradėjau savo verslą, žmonės buvo pripumpuoti idėjos „tu gali!“. Visi labai mažai galvojo apie klaidas ir kaip musės skrido į degančią lemputę. Buvau viena iš tų pačių musių.
Lemputė buvo kaitri, tačiau aš iki galo nenusvilau ir išgyvenau. Žinojau, kad žmogui uoslė yra labai svarbi. Skaičiau daug literatūros, kaip veikia uoslė. Žmonės negali blokuoti kvapu ateinančios informacijos. Tuo metu kvapų komunikacija Lietuvoje mažai kas užsiiminėjo.
Šiandien man 30 metų, o į kvapų verslą atėjau būdamas 24-erių. Mano įmonė nėra labai didelė, turiu keturis darbuotojus.
– Kas yra kvapų komunikacija?
Skirtingi kvapai skirtingai veikia žmones.
– Skirtingi kvapai skirtingai veikia žmones. Tai galima panaudoti siekiant kažką pasakyti. Tu gali pasakyti, kad čia jauku, tu gali šokiruoti, atkreipti dėmesį. Švelnūs kvapai žmones atpalaiduoja.
Lietuvoje rinka yra nedidelė, todėl pasirinkęs nišinį verslą negali į jį visiškai susikoncentruoti, kaip tai gali padaryti kolegos Lenkijoje ir Vokietijoje.
Per kelis darbo metus su kvapais teko daryti keisčiausius dalykus – nuo Katedros aikštės kvėpinimo iki kvepalų kūrimo laboratorijų.
– Katedros aikštės kvėpinimo?
– Vienais metais Katedros aikštėje buvo daroma ne 3D, o 4D projekcija. Katedros aikštėje, kurioje buvo keli tūkstančiai žmonių, turėjome reikiamu metu paskleisti pasirinktą kvapą. Tai tikrai nėra paprasta.
Eksperimentavom ir išbandėm labai daug dalykų. Statėme statybinius ventiliatorius, specialiu mišiniu purškėme grindinį, bandėme ore paskleisti kvapus, kol supratome, kad labai didelę įtaką turi vėjas. Teko išmokti jį pagauti.
– Kvapų verslas nėra įprastas. Kokia buvo pradžia?
Tai buvo tokia naujovė, kad klientų reakcija iš karto buvo neigiama. Kur kas lengviau buvo kalbėtis su tais, kurie buvo užsienyje, matė tokius dalykus parodose arba partnerių įmonėse ir nusprendė tai patys įgyvendinti Lietuvoje.
– Padariau taip, kaip galėtų daryti daugelis. Radau mane dominusią idėją, susirinkau kuo daugiau informacijos internete ir ėmiau ieškoti galimų partnerių užsienyje. Iš jų gavau žinias, kaip tai daroma, ir užmezgiau ryšius su tiekėjais.
Mano pirmieji partneriai buvo iš Vokietijos ir Lenkijos. Juos rasti tikrai nebuvo paprasta. Elektroninius laiškus rašiau viso pasaulio įmonėms, kurios dirbo šioje rinkoje, tačiau absoliuti dauguma į jaunuolį iš Lietuvos rimtai nežiūrėjo.
Tai buvo pirmas žingsnis. Tiekėjus surasti nėra sudėtingiausia, kur kas sudėtingiau yra rasti klientus Lietuvoje. Neveikia tiesioginiai skambučiai ir pasakojimai apie kvapų marketingą – laiškų kvėpinimą, kvapų dovanėles, aplinkos kvapus ir panašius dalykus.
-
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė: „Savo noru palikti gerai apmokamą darbą buvo sunku“
-
Pelningas verslas, kuriam pradėti nereikia nei pinigų, nei diplomo
-
Svečių antplūdžio laukiantys pajūrio verslininkai neranda darbuotojų
-
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas: „Lietuvoje tik 5 normalūs universitetai iš 20“
Tai buvo tokia naujovė, kad klientų reakcija iš karto buvo neigiama. Kur kas lengviau buvo kalbėtis su tais, kurie buvo užsienyje, matė tokius dalykus parodose arba partnerių įmonėse ir nusprendė tai patys įgyvendinti Lietuvoje.
Kai nuvyksti į Vokietiją ar Ispaniją, supranti, kad patalpų kvėpinimas ar malonus kvapas patalpoje yra išsivystęs 10 kartų daugiau, bet taip nebūtinai bus Lietuvoje. Šiandien tikrai daugelis įmonių jau yra girdėjusios apie kvapų marketingą, kai kurios yra pabandžiusios. Vienoms tai tinka, kitoms ne. Tai dar ankstyva rinka, kuri auga, tačiau Vakarų lygio ji dar greitai nepasieks.
– Kokias paslaugas klientams teikiate?
Kvapas nėra panacėja ir žmonės užuodę kvapą nepuola pirkti. Kvapas yra labiau įvaizdžio dalis, kvapai naudojami prekės ženklams stiprinti.
– Dažniausiai tai yra komercinių patalpų kvėpinimas. Klientais yra viešbučiai, prekybos centrai, SPA, verslo centrai. Pastaruoju metu prekiaujame vis platesniu produkcijos asortimentu asmeniniam naudojimui. Tai kvepalai ir kvapai namams su lazdelėmis. Ši mūsų verslo šaka dabar plečiasi labiausiai. Mūsų patirtis labai padeda. Dabar rimtai investuojame į naują prekės ženklą.
Rimtai investuojame į naują prekės ženklą, esame susitarę su keliais mažmeninės prekybos tinklais, kuriems preliminariai jau parodėme savo produkciją ir jie jos laukia. Šiandien esame kitame mūsų įmonės raidos etape ir stengiamės pereiti į platesnius vandenis.
– Kaip kvapai veikia žmones?
– Kvapas nėra panacėja ir žmonės užuodę kvapą nepuola pirkti. Kvapas yra labiau įvaizdžio dalis, kvapai naudojami prekės ženklams stiprinti. Klientai ilgainiui prekės ženklą ima tapatinti su tam tikru kvapu. Mūsų klientai yra labai pastovūs. Jie pripranta prie malonaus kvapo ir be jo erdvė atrodo tuštesnė.
– Ar prieš pradedant verslą teko išbandyti samdomo darbo?
Dirbau su ES parama verslui, todėl per trumpą laiką teko susipažinti su labai daug įmonių iš vidaus. Turėjau analizuoti duomenis ir pateikti projektus ir idėjas, kurioms prašėme paramos. Tai man labai padėjo susivokti verslo pasaulyje.
– Taip, teko. Manau, kad žmogui būtų didelė klaida iš karto kurti verslą nepabandžius samdomo darbo. Kai man greitu metu gims sūnus, tikrai norėsiu, kad jis dirbti pradėtų kuo anksčiau. Dirbdamas ir ne pačius lengviausius darbus, gali suprasti, kad bet kokiu atveju teks dirbti daug.
Pradėjau dirbti nuo antro kurso ir baigdamas studijas buvau išbandęs jau keletą darbų. Dirbau vadybininku metalo apdirbimo įmonėje. Taip pat teko dirbti vadybininku leidybos įmonėje, kuri rašė sveikatos temomis. Ten dirbau su internetinėmis technologijomis.
Vėliau dirbau konsultacinėje įmonėje. Ši patirtis buvo bene naudingiausia pradedant verslą. Dirbau su ES parama verslui, todėl per trumpą laiką teko susipažinti su labai daug įmonių iš vidaus. Turėjau analizuoti duomenis ir pateikti projektus ir idėjas, kurioms prašėme paramos. Tai man labai padėjo susivokti verslo pasaulyje.
– Ar niekada nekilo minčių atsisakyti savo verslo ir grįžti į samdomą darbą?
Pasibandyti idėją reikia tikrai ne metus. Tikrai buvo labai sunku ir kelis metus man šis verslas buvo tik papildoma veikla prie samdomo darbo.
– Galima sakyti, kad pradėjau klaikiu metu. Tuo metu dar buvo 2008 m. krizė. Tikrai buvo labai sunku ir kelis metus man šis verslas buvo tik papildoma veikla prie samdomo darbo. Papildomų veiklų ir pajamų aš niekada neatsisakiau, nes manau, kad reikia visada abiem kojomis stovėti ant žemės.
Pasibandyti idėją reikia tikrai ne metus. Tai yra labai logiška. Kur kas didesnis klausimas yra, kada apsispręsti baigti savo samdomą darbą. Ypač, jeigu jis ima trukdyti verslui. Tikrai siūlyčiau šį sprendimą padaryti šiek tiek per vėlai, nei per anksti.
Verslo planai, kiek jų teko rašyti, visada būna bent tris kartus prastesni, nei tikėjaisi. Kada nebūtų didelio streso ir ankstyvų bankrotų, geriau sužaisti saugiau. Jau kuris laikas dirbu tik savo įmonėje, tačiau visada ieškau būdų papildomų pajamų gauti.
– Savo verslas reiškia ir papildomą atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Matyt, tai nėra lengva našta?
Atsakomybė daug didesnė ir dirbti tenka daug daugiau. Taip pat tenka pajusti daug daugiau streso. Tuo pačiu metu, sėkmės atveju gauni nepalyginamai aiškesnę finansinę naudą.
– Smulkioje įmonėje reikia dirbti labai daug. Padaryk ilgesnę pertrauką ir viską teks pradėti iš naujo. Atsakomybė daug didesnė ir dirbti tenka daug daugiau. Taip pat tenka pajusti daug daugiau streso.
Tuo pačiu metu, sėkmės atveju gauni nepalyginamai aiškesnę finansinę naudą. Nėra jokių ribojimų, jokių nustatytų procentų. Taip pat skiriasi laisvė ir darbo grafikas. Čia sprendimus priimti gali kur kas lanksčiau, tačiau suskaičiavus bendrai, per mėnesį tenka dirbti daugiau nei samdomame darbe.
– O gal būtų paprasčiau imtis ne kvapų, o kito verslo? Juk žmonės dažnai į verslą žiūri tik kaip į būdą uždirbti pinigus.
– Aš neskatinčiau pradėti verslo. Žmones aš skatinčiau užsiimti veikla, kuri jiems patinka. Verslo sąvoka per siaurai suprantama. Reikia tiesiog išgyventi iš to, kas tau patinka. Labai skatinčiau žmones neužsilikti gerai apmokamuose darbuose tam, kad galėtų nusipirkti 5 metais naujesnį automobilį, o vakare gerti alų, nes užknisa darbas.
Pats dažnai priimu sprendimus, kurie gal nėra geriausi iš verslo pusės, bet man pačiam tai įdomiau, nors gal ir ne taip pelninga.
