„Reikės dar truputį atidžiau įsivertinti, ką latviai padarė, bet man atrodo, kad tai, ką jie padarė, mes jau turime iš esmės – euroatlantinių saugumo kriterijų neatitinkančios įmonės tiesiog negali dalyvauti sandoriuose, nekalbant jau apie kontrolinių akcijų paketų įsigijimą“, – šią savaitę BNS sakė NSGK pirmininkas.
Anot jo, Lietuvoje jau kurį laiką veikia itin griežta užsienio kapitalo patikros tvarka, pagal kurią investuotojus ir sandorius tikrina Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
„Mes turime labai stiprų patikros mechanizmą strateginių įmonių ir sandorių, sukurtą 2017 metais, kur bet koks trečiųjų šalių įmonių bandymas ateiti į mūsų įstaigas, siūlyti kontraktus, technologijas – daug plačiau nei akcijų perėmimas – turi būti patvirtintas komisijos. Joje yra ir Valstybės saugumo departamentas ir kitos tarnybos, kurios valdo informaciją“, – teigė L.Kasčiūnas.
Jis sako, kad tokia kontrolė yra viena griežčiausių Europos Sąjungoje ir iki šiol padėjo išvengti rizikingų Kinijos ar Rusijos investicijų į strateginę Lietuvos infrastruktūrą.
Politikas neatmetė galimybės, kad patikra gali būti tobulinama.
Latvijos Saeima šią savaitę priėmė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos juridiniams ar fiziniams asmenims turėti reikšmingus arba kontrolinius Latvijos nacionaliniam saugumui svarbių šalies įmonių akcijų paketus ar dalyvauti jų valdyme.
Naujos redakcijos įstatymas skelbia, jie negali įgyti reikšmingos dalies ar lemiamo balso teisės šiose įmonėse, taip pat negali tapti tokios įmonės nariais ar faktiniais naudos gavėjais.
Tais atvejais, kai Rusijos ar Baltarusijos rezidentai jau turi reikšmingą akcijų dalį ar lemiamą įtaką tokiose įmonėse, jie praranda jose balso teisę, o veiksmai, atlikti pažeidžiant šią nuostatą, bus pripažinti negaliojančiais.