Svarstant kitų metų biudžeto projektą parlamentarė Aušra Maldeikienė skaudžiai kirto socialinėms įmonėms – išvadino jas parazituojančiomis ir tunkančiomis kitų sąskaita.
„Parazitus reikia naikinti“, – po posėdžio savo feisbuko paskyroje parašė ekonomistė.
Penktadienį 15min studijoje apsilankiusiam L.Kukuraičiui socialinės įmonės taip pat atrodo kaip klausimas, kurį reikia nedelsiant spręsti.
„Tai senokai tampa problema. Socialinėse įmonėse dirba per 6 tūkst. neįgaliųjų. Jos gauna daug lėšų iš valstybės biudžeto. Ta biudžeto dalis yra neadekvačiai didelė kitų neįgaliųjų, kurie nedirba tose įmonėse, atžvilgiu, ir jiems skiriamos daug mažesnės lėšos. Nors ir tie neįgalieji yra visuomenės nariai. Yra sukurta schema, kurioje daliai žmonių sudaromos geresnės sąlygos iš valstybės biudžeto“, – 15min sakė L.Kukuraitis.
Jis aiškino, kad tokios bendrovės kuria uždarą darbo sistemą: „Ne bendrąją, kur neįgalusis galėtų dalyvauti.“
Tai, pasak ministro, neprisideda prie neįgaliųjų integracijos, tik užtikrina daliai jų pajamas: „Bet čia yra probleminiai taškai.“
Ministro teigimu, reikia nedelsiant keisti Socialinių įmonių įstatymą.
„Neįgaliųjų forumas, kuris jungia per 300 tūkst. neįgaliųjų, kalba apie tai. Jų yra rimta kritika socialinėms įmonėms. Jie kviečia tęsti diskusiją, nes ji yra pradėta. Socialinių įmonių įstatymas turėtų būti keičiamas. Deja, jis pro Seimą sunkiai praeina. Turėtume siekti, kad socialinės lengvatos būtų taikomos daug įvairesnės iniciatyvoms, kad verslas galėtų atviriau kviesti į atvirą darbo rinką neįgaliuosius, gauti tam pagalbą. Tai yra probleminė situacija ir spręstina greitai“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
Kai kurias iniciatyvas tobulinti įstatymą Seimas pasmerkė, tačiau jau yra rengiamos naujos pataisos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui lapkričio pabaigoje pasiūlė kelias alternatyvas, kaip būtų galima tobulinti įstatymą.
Pavyzdžiui, siūloma, kad valstybė socialinėms įmonėms, darbinančioms lengvo ar vidutinio neįgalumo asmenis, paramą skirtų tik pirmuosius dvejus jų darbo metus. Numatoma, kad maksimalus valstybės subsidijos dydis negalėtų viršyti MMA.
Kita alternatyva – socialinėms įmonėms vietoj subsidijos darbo užmokesčio mokėjimui skirti tik subsidiją valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Parama išlaikyti lengvo ar vidutinio neįgalumo asmenis taip pat būtų skiriama ne ilgiau nei dvejus metus.