Restorano „Ramenas ir pagaliukai“ direktorė Jurgita Juodienė 15min patvirtino, kad restoranas jau netrukus bus uždarytas.
„Neturiu konkrečios datos. Žiūrime dabar sutarčių sąlygas. Kol kas nieko išsamiau negaliu pakomentuoti. Manau, kad tai savaičių klausimas“, – paklausta, kada restoranas užvers duris, kalbėjo J.Juodienė. Ketvirtadienį 15min fotografą ant restorano durų jau pasitiko iškaba „uždaryta“.
„Ramenas ir pagaliukai“ savininkas, ne vieną restoraną valdantis Liutauras Čeprackas kalbėdamas su 15min išdėstė priežastis, kodėl restoranams šiuo metu tenka užverti duris, ir paragino kitus restoranus pamąstyti ir pasiskaičiuoti, kokią dalį nuo kiekvieno užsakymo atsiriekia maistą išvežiojantys „Wolt“ ir „Bolt Food“.
Pažėrė priekaištų „Wolt“ ir „Bolt Food“
Pasak L.Čepracko, viena iš priežasčių, kodėl restoranams tenka užverti duris, yra ta, kad tiek „Wolt“, tiek „Bolt“ atsiriekia už savo paslaugas nemenką dalį.
„Iš pradžių džiaugėmės, nes kartu ir reklama restoranui tose išvežiojimo platformose, bet dabar jos atsiriekia 30 proc.“, – skaičiuoja pašnekovas.
Jis svarstė, kad galbūt ne visi maitinimo verslai pasiskaičiuoja, kokia dalis atitenka maistą išvežiojantiems partneriams nuo kiekvieno užsakymo ir ar tokiu būdu „neinama į minusą“.
L.Čeprackas tikino daugiau niekuomet neprasidėsiantis nei su „Wolt“, nei su „Bolt“, nebent įkurtų vadinamąjį restoraną-vaiduoklį, nes tuomet nemaža finansinė našta nukristų nuo pečių.
Priminsime, kad 15min rašė apie tai, kad per pandemiją viena po kitos steigėsi vadinamosios tamsiosios virtuvės. Kitaip tariant, restoranai vaiduokliai (angl. – „ghost kichen“). Tai maitinimo įstaigos, neturinčios jokių stalelių lankytojams ir gaminančios maistą tik išsinešti.
„Tik ar neteks kažkuriuo metu valgyti visiems tik namuose?“ – svarstė L.Čeprackas, kalbėdamas su 15min. Jis pripažino, kad pandemija prisidėjo prie klientų įpročių virsmo. Tad kai kurie klientai mieliau renkasi ne atvykti į restoraną, o užsisakyti maistą į namus.
Žinoma, maisto vežėjams tenkanti dalis – ne vienintelė problema, privedusi prie restorano uždarymo. Tarp jų pašnekovas įvardijo ir nuolat kylančias algas, ir valstybės nenorą padėti verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos.
Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas buvo įvestas tam, kad padėtų nukentėjusiems sektoriams, tarp jų – ir maitinimo – grąžinti per pandemiją sukauptas skolas, tačiau lengvata baigia galioti šių metų pabaigoje.
Kalbėdamas apie PVM lengvatą, L.Čeprackas kalbėjo apie tai, kad kai kurioms įmonėms labiau apsimoka bankrutuoti, nes prikaupti nuostoliai būtų padengti tik per kokius penkerius metus. Priekaištų dėl valstybės paramos per pandemiją nukentėjusiam verslui L.Čeprackas turėjo ir anksčiau.
Siūlo rinktis virtuvių-vaiduoklių segmentą arba gerokai paskaičiuoti
Justinas Bambalas, „Bolt Food“ vadovas Lietuvoje, 15min teigė apgailestaujantis, kad šis restoranas stabdo veiklą, mat jis buvęs populiarus ir gerai vertinamas ir „Bolt Food“ vartotojų.
„Mes nuolat investuodavome į didesnį jo matomumą platformoje ir naujų klientų pritraukimą. Visada stengiamės įsigilinti į savo partnerių poreikius ir padėti vystyti verslą kiekvienam iš jų. Šimtai restoranų įvairiuose Lietuvos miestuose renkasi „Bolt Food“ kaip galimybę išplėsti savo klientų auditoriją, o pandeminių suvaržymų laikotarpiu platforma daugeliui jų padėjo išsilaikyti ir tęsti veiklą“, – tikino jis.
Pasak jo, būtent įvaldę pristatymo suteikiamas galimybes, kai kurie tradiciniai maitinimo verslai atsinaujina ir šiuo metu su naujais prekės ženklais plečiasi į virtualių virtuvių-vaiduoklių segmentą.
„Wolt“ vadovė Baltijos šalims Liis Ristal taip pat apgailestavo, kad tenka išgirsti žinią apie planuojamą restorano uždarymą.
„Ne paslaptis, kad smulkiojo verslo vystymui šiuo metu iššūkių nestinga. Nors dalijimosi platformų ekonomika suteikia papildomų, anksčiau neegzistavusių galimybių verslui augti, ji negali visiškai garantuoti verslo sėkmės visiems“, – komentavo L.Ristal.
Pasak jos, patirtis rodo, kad verslai, kurie taip pat turi galimybę naudotis ir dalijimosi platformų teikiamomis paslaugomis, yra sėkmingesni, nei nesinaudojantys, tačiau, be abejo, čia slypi ir daugiau verslo sėkmę nulemiančių aplinkybių.
„Mūsų požiūriu, maisto pristatymas per programėles turėtų būti papildoma sveiko ir sėkmingo verslo veikla, išnaudojama tik tais atvejais, kai verslas turi visas galimybes parduoti daugiau. Turi būti išlaikomas sveikas balansas tarp restorano tiesiogiai ir per programėles gaunamų užsakymų“, – komentavo ji.
„Bolt“ atstovas spaudai Mantas Čižas, perklaustas, kokią dalį atsiriekia „Bolt“ nuo kiekvieno užsakymo ir ar nemano, kad ta dalis per didelė, teigė to nekomentuosiantis, nes tai – individualus dviejų verslų susitarimas, derybų klausimas. Jo tvirtinimu, standartinio komisinio nėra. Šių duomenų teigė negalintys atskleisti ir „Wolt“ atstovai.
Vis dėlto L.Ristal teigė, kad parduotuvės bei restoranai visuomet skatinami atlikti reikiamus skaičiavimus ir įsivertinti, ar verta jungtis prie maistą išvežiojančių programėlių.