Galutinį tašką byloje padėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), rugpjūčio 13-ąją paskelbęs, jog nepriėmė nagrinėti įmonės skundo.
Tokiu būdu galutinai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo liepos 16 dienos nutartis – šis teismas, kaip ir Klaipėdos apylinkės teismas kovą, paskelbė, kad J.Garalis atleistas neteisėtai.
Pasak teismų, bendrovė neįrodė, kad J.Garalis tariamai tyčia padarė žalą įmonei. Tai, kad „Grigeo Klaipėda“, pernai gegužę atleidusi darbuotoją, pasielgė neteisėtai, pripažino ir Darbo ginčų komisija, kurios sprendimą bendrovė ir skundė teismui.
„Grigeo Klaipėda“ J.Garaliui turės išmokėti daugiau kaip 53 tūkst. eurų (iki mokesčių) už priverstinę pravaikštą, po 266 eurus už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, be to, jis gaus keturių vidutinių atlyginimų dydžio kompensaciją – 22,3 tūkst. eurų.
Klaipėdos apylinkės teismo vertinimu, buvusiam gamybos vadovui inkriminuotas šiurkštus pažeidimas pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis, o ne objektyviais įrodymais. Įmonė teigė, kad su J.Garalio žinia ilgą laiką buvo perkama faktiškai pigesnė nei nurodyta sąskaitose žaliava, ir taip jis tyčia padarė itin didelės žalos bendrovei.
„Grigeo Klaipėda“, be to, per teismus siekia iš buvusio vadovo Vido Beržonskio ir J.Garalio bei kitų asmenų prisiteisti 2,7 mln. eurų žalos.
„Grigeo Klaipėdos“ teigimu, V.Beržonskis su buvusiu įmonės „Algol Chemicals“ vykdomuoju direktoriumi Vaidotu Kizelevičiumi sudarė krakmolo tiekimo schemą, taip siekdami turtinės naudos įmonei „ChemTrade LT“ ir jos antrinei bendrovei Airijoje „Sago Industries Limited“.
Anot „Grigeo Klaipėdos“, pigesnis krakmolas buvo tiektas J.Garalio sprendimu.
„Grigeo Klaipėda“ teigia, kad sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklus, buvo priimti, kai įmonei vadovavo V.Beržonskis, o gamybos vadovu dirbo J.Garalis.