Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) birželio 23 dieną padėjo tašką daugiau nei dvejus metus trukusiame „Ignitis gamybos“ ir „Jumps“ ginče.
Vilniaus apygardos teismas 2019-ųjų spalį atmetė „Jumps“ ieškinį, o Lietuvos apeliacinis teismas pernai spalį atmetė jos skundą.
Ginčas kilo dėl 2018-ųjų spalį įmonių sudarytos sutarties, pagal kurią „Jumps“ įsipareigojo iš „Ignitis gamybos“ (tuometinės „Lietuvos energijos gamybos“) įsigyti 29,3 tonos mazuto. „Ignitis gamybos“ teigimu, pirkėja nesugebėjo iki sutartyje numatytos 2019-ųjų sausio 23 dienos išvežti visą įsigytą mazutą.
„Jumps“ po sutarties pasirašymo pardavėjai nurodė neturinti galimybių pateikti banko garantiją, kurios suma turėjo siekti 2,07 mln. eurų. „Ignitis gamyba“ kiek vėliau sutiko priimti žemesnio lygio banko garantiją, tačiau „Jumps“ vistiek nespėjo laiku įgyvendinti sutarties ir visą mazutą išvežė tik 2019-ųjų kovą.
„Ignitis gamyba“ teigė, kad sutartis laiku nebuvo įvykdyta dėl pirkėjos kaltės, todėl priskaičiavo 392,8 tūkst. eurų netesybų.
„Jumps“ teismams teigė, kad netesybos turėjo būti skaičiuojamos ne nuo sutarties pasirašymo dienos, o nuo datos, kai pardavėja sutiko priimti banko garantiją. Dėl to, anot bendrovės, jai priskaičiuota per didelė netesybų suma.
Bendrovė taip pat tvirtino, kad dėl vėlesnio sutarties įvykdymo kalta pati „Ignitis gamyba“, pakankamai nebendradarbiavusi dėl garantijos priėmimo bei nevykdžiusi įsipareigojimo pakrauti mazutą, dėl ko „Jumps“ laiku nesugebėjo jo išvežti.
Bendrovė taip pat tvirtino, kad dėl vėlesnio sutarties įvykdymo kalta pati „Ignitis gamyba“.
„Ignitis gamyba“ teismuose tvirtino bendradarbiavusi tinkamai, ką, anot įmonės, įrodo tai, jog ji sutiko priimti žemesnės kategorijos banko garantiją. Su šiuo argumentu LAT sutiko.
„Tai, kad šalys galiausiai pasiekė konsensusą ir sudarė susitarimą, kuriuo atsakovė („Ignitis gamyba“ – BNS) sutiko priimti žemesnės kategorijos banko garantiją (...), rodo tinkamą atsakovės bendradarbiavimą ir siekį išsaugoti sutartį“, – rašoma LAT nutartyje.
Aukščiausiasis Teismas taip pat nesutiko su argumentu, jog „Ignitis gamyba“ netinkamai krovė mazutą – anot teismo, sutartyje, priešingai nei teigia „Jumps“, nenurodyta prievolė per vieną dieną pakrauti 30 geležinkelio cisternų.
2006 metais įsteigtai fizinio asmens valdomai „Jumps“ Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį iškėlė bankroto bylą. Bendrovė teismui tuomet teigė patyrusi sunkumų dėl pandemijos, pernai sukėlusios staigų žaliavų kainų kritimą.
„Jumps“ vadovas teismui tuomet teigė, kad bendrovė yra gyvybinga ir jos sunkumai yra laikini, juos galima išspręsti restruktūrizuojantis. Bankroto bylą iškelti prašė įmonės kreditoriai iš Rusijos – „Roseksimbank“ ir „VEB.RF“.
„Jumps“ Registrų centrui paskutinį kartą ataskaitą teikė už 2018 metus. Tuomet bendrovė gavo 88,666 mln. eurų pajamų, tačiau patyrė kiek daugiau nei 2 mln. eurų nuostolių.
