LAT, išnagrinėjęs „Akropolius“ įsigijusios „Vilniaus prekybos“ skundą, penktadienį panaikino bendrovei nepalankius Vilniaus apygardos ir Apeliacinio teismų sprendimus ir įpareigojo pirmos instancijos teismą M.Marcinkevičiaus padarytos žalos klausimą nagrinėti iš naujo.
Apie teismo sprendimą BNS informavo „Vilniaus prekybos“ atstovai. LAT bylą nagrinėjo neviešame posėdyje, todėl jo nutartis neskelbiama.
M.Marcinkevičiaus advokatas Kęstutis Švirinas BNS nurodė manantis, kad perleidžiant šį turtą žala negalėjo būti padaryta.
„LAT pripažino tai, ką mes tvirtinome nuo pat pradžių – M.Marcinkevičius elgėsi neteisėtai, nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis stabdydamas „Akropolių“ perleidimą. Tikimės, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertins bendrovei padarytos žalos dydį“ – komentare BNS pažymėjo „Vilniaus prekybos“ atstovas Lukas Radžiūnas.
M.Marcinkevičiaus advokatas Kęstutis Švirinas BNS nurodė manantis, kad perleidžiant šį turtą žala negalėjo būti padaryta.
„Mūsų nuomone, tai nebuvo įprastas verslo sandoris, kuomet turtas parduodamas, su pardavėju nesusijusiam asmeniui. Ginčo objektas – ne pardavimas, o turto valdymo perkėlimas, kuomet jis buvo perkeltas iš vienos organizacijos į kitą, tad apie bet kokius nuostolius, nelabai gali būti ir kalba”, – komentare BNS sakė K.Švirinas.
Anot jo, LAT sprendimas yra visiškai priešingas žemesnės instancijos teismų sprendimams, o tai patvirtina, kad teismai nesutaria kai kuriais klausimais, todėl byla bus nagrinėjama iš naujo.
„Kliento pozicija nesikeičia. Minėtas sandoris tebuvo elementarus turto valdymo perkėlimas iš vienos įmonės į kitą, susijusią su tuo pačiu asmeniu. Abi sandorio šalis kontroliavo tie patys akcininkai, todėl žala iš šio sandorio negali kilti”, – tvirtino K.Švirinas.
„Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“. Įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M.Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant.
M.Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.
Anot „Vilniaus prekybos“, dėl M. Marcinkevičiaus veiksmų sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus, per tą laiką „Akropolių“ rinkos vertė reikšmingai padidėjo, todėl „Vilniaus prekybai“ už juos teko sumokėti 81,2 mln. eurų didesnę kainą, nei buvo suderėta anksčiau.
M.Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.
Daugiau kaip 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičiaus kelerius metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numavičiumi, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.
M.Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M.Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
