Latvija pradėjo prekybą elektra su Rusija: valdžion žengiantys konservatoriai sako, kad pažeistas Baltijos šalių susitarimas

„Nord Pool Spot“ duomenys rodo, kad Latvija ketvirtadienį importavo 2,3 tūkst. megavatvalandžių elektros iš Rusijos, o lapkričio 6-ai dienai nusipirko daugiau nei 3,6 tūkst. megavatvalandžių.

Latvija su Rusija elektra pradėjo prekiauti po to, kai šią savaitę pirmąją energiją pradėjo gaminti Baltarusijoje esanti Astravo atominė elektrinė.

Latvijos prekyba su Rusija reiškia, kad Latvija metodiką pažeidė.

Pasirodžius pirmiesiems signalams apie Astravo AE darbo pradžią, Lietuva nustojo prekiauti su Baltarusija.

Kadangi per Lietuvos–Baltarusijos pjūvį iki šiol vyko visa Baltijos šalių prekyba su trečiosiomis šalimis, Baltijos šalys pastaraisiais metais derėjosi, ant kokių linijų prekybą perkelti.

Čia ir tvyro bręstantys ginčai tarp institucijų ir politikų.

Metodikos ir subtilybės

2018 metais visos trys Baltijos šalys susitarė, kad po Astravo paleidimo jos elektra su trečiosiomis šalimis prekiaus per Lietuvos–Karaliaučiaus laidus, o Lietuvos–Baltarusijos ir Latvijos–Rusijos laidai bus užverti.

Tačiau po įnirtingų diskusijų 2020 metais Baltijos šalys susiderėjo dėl naujos metodikos, kuri numato, jog prekyba vyks per Latvijos–Rusijos jungtį.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.Elektra

Šia dabar ir vadovaujasi Latvija ir Estija, tačiau Lietuvoje metodika dar negalioja, nes jos nepatvirtino Lietuvos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Ar ji galioja Latvijoje ir Estijoje, kur buvo patvirtinta visų institucijų? Skirtingos pozicijos rodo, kad tai – interpretacijų klausimas.

Prabilo apie pasekmes

Estijos elektros perdavimo operatorės „Elering“ atstovai BNS teigė, kad 2018 metų trišalė metodika pasibaigė pradėjus veikti Astravo AE ir šiuo metu galioja nauja pajėgumų paskirstymo metodika, dėl kurios 2020 metais susitarė Estijos, Latvijos ir Lietuvos perdavimo tinklų operatoriai.

Tačiau Vyriausybę formuosiantys konservatoriai laikosi pozicijos, jog, kol naujoji metodika nėra patvirtinta Lietuvoje, galioja senoji.

Kadangi senoji neleidžia Latvijai prekiauti su Rusija, konservatoriai tvirtina, kad metodika buvo pažeista.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Pavilionis

„Galioja 2018 metų metodika. Kol iki galo nesutari dėl naujos, galioja sena. Latvijos prekyba su Rusija reiškia, kad Latvija metodiką pažeidė“, – 15min ketvirtadienį sakė parlamentaras Žygimantas Pavilionis.

Lietuvos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba irgi laikosi požiūrio, kad antradienį pradėjus veikti Astravo AE, turi galioti 2018 metų metodika.

Esame kalbėję apie įvairias politines, diplomatines, ekonomines ir technines pasekmes, bet jas galėsime realizuoti būdami valdžioje.

Ž.Pavilionis kol kas nekomentuoja, su kokiomis pasekmėmis konservatoriams perėmus Vyriausybę susidurtų Latvija.

„Esame kalbėję apie įvairias politines, diplomatines, ekonomines ir technines pasekmes, bet jas galėsime realizuoti būdami valdžioje“, – teigė jis.

Konservatoriai skeptiškai žiūri į galimybes latviams prekiauti elektra su Rusija, nes nepasitiki, jog Maskva teiks patikimas garantijas, kad parduoda tikrai ne jų iš Baltarusijos įsigytą energiją.

Savo ruožtu Lietuva siekia baltarusiškos elektros boikoto regiono mastu tam, kad Astravo atominė elektrinė ekonomiškai neatsipirktų.

Kitas konservatorių atstovas, Dainius Kreivys pareiškė, kad Latvijai pradėjus prekybą su Rusija, baltarusiška elektra jau yra Lietuvoje.

„Teoriškai elektros prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos po Astravo paleidimo nevyksta, bet iš tiesų mūsų rinkoje jau dabar yra elektra iš Astravo AE. Tai prieštarauja ne tik mūsų politinėms pozicijoms, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymams (...) bei Latvijos įsipareigojimams“, – feisbuke parašė parlamentaras.

Kaip to galimą įrodymą, politikas pateikia savo paskaičiavimus, tačiau jų kol kas niekas nėra patvirtinęs, o komentaruose feisbuke energetikos ekspertai tikino, jog atitekėjusi baltarusiška elektra tėra fiziniai, o ne komerciniai srautai.

Ministerija: esminis laimėjimas pasiektas

Žygimanto Vaičiūno vadovaujama Energetikos ministerija teigia, kad latviams pradėjus prekiauti su Rusija įvyko tai, kas prognozuota.

„Įvyko tai, ką mes ir buvome prognozavę, kad Latvija atvers sieną prekybai su Rusija po to, kai Lietuva (...) uždraus prekybą su Baltarusija“, – teigiama 15min perduotame komentare.

Pasak jo, nepaisant to, jog VERT dar nepritaria 2020 metų Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis metodikai, esminis laimėjimas yra tai, kad tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Estija atsisako pirkti elektrą iš Baltarusijos.

„Taip pat yra reikšmingai sumažintos maksimalios lubos prekybai su Rusija. Įvedus infrastruktūros mokestį dėl kurio jau sutarta ir jis bus įvestas kitais metais, rusiškos elektros konkurencingumas dar labiau sumenks“, – tvirtina ministerija.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

„Tai mūsų dar vienas svarbus žingsnis į priekį mažinant priklausomybę nuo elektros importo iš Rusijos ir įgyvendinant politinį apsisprendimą, kad po sinchronizacijos 2025 metais nei prekybos, nei techninių saitų su trečiųjų šalių sistemomis nebeliks, kaip ir nebeliks vietos politinėms spekuliacijoms. Ypač toms, kurios sąmoningai arba iš neišmanymo daromos painiojant komercinius ir techninius srautus, kuriuos turime tol, kol turime jungtis su trečiosiomis šalimis“, – pridūrė ji.

Ministerija pabrėžė, kad prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos nevyksta ir Lietuvos elektros rinkos dalyviai neturi jokios galimybės nusipirkti elektros energijos iš Baltarusijos, nes pralaidumas prekybai paleidus Astravo AE nustatytas 0 megavatų.

„Todėl nei viena megavatvalandė, kuri pateko į Lietuvos tinklus dėl fizinių dėsnių nėra apmokėta ir Baltarusija negavo jokios finansinės naudos iš susiformavusio fizinio srauto“, – rašoma komentare.

Lietuva laiko Astravo atominę elektrinę nesaugia, bet Minskas tokius priekaištus atmeta.