Penktadienį Latvijos Vyriausybės sprendimas nulems Baltijos burbulo tolesnį likimą – kaimyninės šalies vadovai svarsto į sąrašą šalių, iš kurių atvykus būtina saviizoliuotis, įtraukti ir Lietuvą bei Estiją, kur susirgimų koronavirusu skaičius smarkiai išaugo.
Tai bloga žinia ne tik Lietuvos gyventojams, šiemet kaip niekad gausiai traukiantiems atostogauti pas kaimynus, bet ir šalies verslui. Lietuvos įmonės Latviją laiko namų rinka, todėl čia investuoja dauguma užsienyje besiplečiančių lietuvių verslininkų.
Kai kurios lietuviškos bendrovės, ypač prekybininkai – „Maxima“, „Apranga“ ar „Kesko Senukai“ – šiose rinkose užima net lyderiaujančias pozicijas, neretai aplenkdamos vietinius žaidėjus.
Tad Latvijoje verslus plėtojančių lietuviškų įmonių vadovams komandiruotės į kaimyninę šalį – svarbi darbo dalis.
Vadovai gyvena tarp Lietuvos ir Latvijos
Latvijai įpareigojus lietuvius saviizoliuotis didesnių nepatogumų patirs lietuvių verslai Latvijoje, valdomi iš Lietuvos.
Tokiu būdu paukštininkystės verslą Latvijoje valdo įmonių grupė „Linas Agro Group“. Viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio grupių Latvijoje turi 15 įmonių, iš kurių 5 yra paukštininkystės bendrovės.
Kaip 15min pasakojo „Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir paukštininkystės verslo vadovas Andrius Pranckevičius, nuolat Latvijoje dirba 5 aukščiausio rango vadovai lietuviai, kurie į kaimyninę šalį važinėja beveik kas savaitę – darbo dienomis jie dirba Latvijoje, savaitgalį grįžta namo. Tad įvedus apribojimus jie tiesiog negalės nuvykti į darbą.
„Kitoms grupės įmonėms sienų uždarymas ne toks aktualus, nes vadovai yra latviai. Jie neturi daug susitikimų: kas mėnesį arba netgi kas ketvirtį. O su paukštynais kitaip – paukštininkystės įmonių valdybos nariai yra lietuviai“, – sakė jis.
Verslo Latvijoje valdymą perdavė specialiai darbo grupei
Tiesa, šį kartą įmonės vadovybė situacijos nedramatizuoja, nes lygiai tokioje pačioje situacijoje buvo atsidūrusi per karantiną pavasarį.
„Tai nebus problema, nes analogišką situaciją turėjome pavasarį. Išmokome organizuoti nuotolinius susitikimus ir susirinkimus. Visa valdyba, kuri susideda iš lietuvių, turės likti Lietuvoje ir vadovauti įmonėms nuotoliniu būdu. Į komandiruotes važinėti neplanuojama“, – pabrėžė A.Pranckevičius.
Visa valdyba, kuri susideda iš lietuvių, turės likti Lietuvoje ir vadovauti įmonėms nuotoliniu būdu. Į komandiruotes važinėti neplanuojama, – sakė A.Pranckevičius.
Ruošdamiesi galimiems pokyčiams nuo penktadienio „Linas Agro Group“ vadovai ketvirtadienį kaip tik dėliojo planą, kaip bus organizuojamas darbas ir vadovavimas įmonėms Latvijoje.
A.Pranckevičius džiaugėsi, kad dabar nieko nebereikia kurti iš naujo, tik vėl paleisti veikti pavasarį sudarytą planą.
„Pagal jį buvo sudaryta ekstremalių situacijų darbo grupė, kuriai buvo perduotas paukštininkystės įmonių valdymas. „Burbulo“ laikotarpiu jos veikla buvo sustabdyta, tačiau šią savaitę atnaujinama, nes tikimybė, kad Lietuva pateks į geltoną sąrašą, nepaprastai didelė“, – aiškino „Linas Agro Group“ paukštininkystės verslo vadovas.
Įmonė taip pat pradėjo sudarinėti kassavaitinių virtualių susitikimų su komanda Latvijoje planus, išrašinėti įgaliojimus pasirašyti dokumentus ir pan.
Išimtimi darbo kelionėms nesinaudotų
Politikai kalba, kad išimtys galėtų būti padarytos vykstantiems darbo reikalais, tačiau dėl to dar nesusiderėta.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, jog Latvijai planuojant įvesti privalomą saviizoliaciją atvykstantiems iš Lietuvos, išimtys galėtų būti taikomos vykstantiems darbo reikalais.
„Be, abejo, sieksime tų išimčių, kaip yra dabar su Lenkija. Mes turime su Lenkija išimtis vykstant darbo reikalais ir žemės ūkio reikalais, nes turime pasienyje ūkininkų. Jiems suteikiama išimties tvarka ir nereikia izoliuotis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Tamašunienė.
Įmonės tai vertina skeptiškai.
„Linas Agro Group“ atstovai priminė, kad ir pavasarį galiojo tos pačios išimtys vykstantiems darbo reikalais: galima buvo įvažiuoti/išvažiuoti turint pažymą, kad nesergi COVID-19 ir gavus išankstinį pasienio posto vado leidimą (abiejų šalių) tiksliai datai ir laikui.
„Tas pats važiuojant atgal. Testuotis kas kelias dienas ir išsiiminėti tuos leidimus – labai laikui imlios procedūros. Verta kokiam vienam ar dviem kartams, bet ne kas savaitę“, – pažymėjo A.Pranckevičius.
Įmonės vadovai tikisi, kad rudenį Europos Sąjungoje (ES) apskritai bus nuleista kartelė.
„Sergamumo rodiklis, pagal kurį išskiriamos COVID-19 paveiktos šalys, liepą, kai sergamumas buvo mažiausias, buvo sumažintas iki 16 sergančių 100 000 gyventojų. Tačiau pandemija tik įsibėgėja po vasaros, tad galbūt ES sprendimu 16 virs 25, o gal net 36. Tokiu atveju latviai turės atšaukti savo sprendimą“, – mano A.Pranckevičius.
Per mėnesį – 70 komandiruočių
Į darbo keliones Latvijoje dažnai vykdavo ir drabužių tinklo „Apranga Group“ darbuotojai.
„Įprastai per mėnesį į Latviją vykdavo vidutiniškai apie 70 komandiruočių“, – 15min informavo „Apranga Group“ korporatyvinės komunikacijos projektų vadovas Tadas Marčiukaitis.
Remiantis vidiniais skaičiavimais, 51 parduotuvę Latvijoje atidariusi „Aprangos“ grupė yra rinkos lyderė. Visos grupės valdomos skirtingų prekės ženklų parduotuvės veikia Rygoje.
Įmonė visas komandiruotes laikinai buvo nutraukusi per karantiną – po jo komandiruotės buvo atnaujintos laikantis visų saugumo reikalavimų ir vertinant jų būtinumą.
Tad, jei Latvija įtrauktų Lietuvą į šalių, iš kurių atvykus būtina saviizoliuotis, sąrašą, „Aprangos Group“ ir vėl pereitų prie nuotolinio darbo su Latvijos kolegomis.
„Jei bus toks sprendimas, dirbsime nuotoliniu būdu, kaip ir karantino metu kovo ir gegužės mėnesiais. Kasdienių funkcijų įgyvendinimą Latvijoje ir Estijoje užtikrina vietinė administracija, todėl papildomų sunkumų nekils“, – mano T.Marčiukaitis.
Pasak jo, karantino metu įgyta patirtis ir įgyvendinti sprendimai užtikrina, kad nuotoliniu būdu centrinis biuras įgyvendins visas kitas reikiamas funkcijas: pirkimų, marketingo, personalo ir pardavimų.
Prie nuotolinio bendravimo su Latvijos padaliniais ketina pereiti ir sporto klubų tinklas „Lemon Gym“, Latvijoje valdantis 6 sporto klubus. Tinklo vadovė Greta Radzevičienė 15min sakė, kad Lietuvos darbuotojai priklausomai nuo situacijos į Latviją važiuoja maždaug kartą per savaitę, nes komandiruotės susijusios su tiesiogine sporto klubų veikla.
„Karantino metu puikiai išmokome bendrauti nuotoliniu būdu, bet, žinoma, atvykimas yra vis tiek reikalingas, tačiau ir šiuo metu stengiamės važinėti atsakingai ir tik kai yra didelis poreikis. Jei bus įvesta saviizoliacija, tikėtina, kad į Latvija nevyksime ir tęsime darbus nuotoliniu būdu“, – sakė G.Radzevičienė.
Visus susitikimus nuotoliniu būdu su latviais organizuos ir užsienio kapitalo bendrovė „IKEA Lietuvoje“.
IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims Renata Dantė 15min sakė, kad Latvijos Vyriausybei planuojant priimti sprendimą, jog atvykusiems lietuviams bus būtinas karantino laikotarpis, IKEA Lietuva darbuotojų verslo kelionės į šią šalį atšauktos. Jos nebus vykdomos, kol galios minėti ribojimai.
„Šiuo metu visi tiesioginiai susitikimai ir renginiai yra perkelti į virtualius konferencinius skambučius, komunikacija vyksta naudojantis įvairiomis komunikacijos platformomis ir įrenginiais“, – teigė R.Dantė.
Dėl įmonės sprendimo per pandemiją riboti verslo keliones tarp šalių, jų skaičių lyginant 2019 m. gegužę su tuo pačiu periodu šiais metais, sumažėjo 20 kartų.
Komandiruočių taip ir neatnaujino
Tuo tarpu „Maxima grupė“, Latvijoje valdanti 175 parduotuves, komandiruočių tikina nuo karantino taip ir neatnaujinusi.
„Nuo karantino pradžios savo įmonėje įsivedėme taisyklę neorganizuoti komandiruočių į užsienio šalis ir ribotai priimti svečius. Šia praktika vadovaujamės ir toliau, tad į Latviją komandiruočių neplanuojame. Esame įsidiegę nuotolinių susirinkimų ir skambučių sistemą, tad tokiu būdu ir toliau sėkmingai organizuojame darbus ar susirinkimus su kolegomis. Realių komandiruočių atsisakysime iki tol, kol situacija šalyje ir pasaulyje pagerės“, – 15min sakė „Maxima grupės“ atstovė Giedrė Rutkauskaitė.
Tą patį sakė ir lietuviškos kosmetikos „Uoga Uoga“ generalinė direktorė Lena Sokolovska – šiuo metu įmonė sustabdžiusi komandiruotes į bet kokias šalis, tačiau didelio poreikio komandiruotėms į Latviją ir nejaučia, nes pardavimus vykdo per elektroninę parduotuvę.
Tiesa, šios įmonės vadovę Latvijos sprendimas palies asmeniškai.
„Aš pati esu latvė. Mano tėvai gyvena Daugpilyje, tai man asmeniškai, aišku, tai yra didelė problema, nes po tėvų aplankymo turėsiu dirbti iš namų“, – sakė J.Sokolovska.
