„Neketiname skubėti ir derėtis su bet kuriuo potencialiu investuotoju. Bus ieškoma geriausio. Apie kažkokias tai nesėkmes ar sustojimą nėra ko kalbėti. Naujas laikotarpis investuotojo pritraukimui – šie metai. Bet tai nereiškia, kad tai negali įvykti anksčiau“, – LNT televizijos „900 sekundžių“ laidoje kalbėjo premjeras.
M. Kučinskis pabrėžė, jog „Air Baltic“ finansiškai stabili ir efektyviai dirbanti, o investuotojas reikalingas jos plėtrai, pozicijoms rinkoje sustiprinti.
Susisiekimo ministras Uldis Augulis šio mėnesio pradžioje pareiškė, jog „Air Baltic“ sulaukė dar dviejų potencialių investuotojų susidomėjimo, tačiau neatskleidė, kas konkrečiai ja domisi.
Latvijos vyriausybė nėra viešai atskleidusi, kokią konkrečiai „Air Baltic“ akcijų dalį ketina parduoti. Tikėtina, tai yra derybų objektas.
„Air Baltic“ privatizavimo konsultante pasirinkta tarptautinė kompanija „Lazard Freres“ buvo įpareigota siūlymus vyriausybei pateikti per šį mėnesį.
Vyriausybė potencialiems investuotojams iškeltos sąlygos: „Air Baltic“ turi likti Latvijos nacionaline skrydžių bendrove, o Rygos oro uostas jai turi likti bazinis.
Pernai balandį Danijos investuotojas Larsas Thuesenas iš Vokietijos verslininko Ralfo Dieterio Montago-Girmeso įsigijo bendrovę „Aircraft Leasing 1“, kuriai priklauso beveik 20 proc. „Air Baltic“ akcijų.
Užpernai vasarį „Aircraft Leasing 1“ įsigijo beveik penktadalį „Air Baltic“ akcijų iš Latvijos vyriausybės, investavusi 52 mln. eurų. Likusias akcijas valdančiai valstybei investavus dar 80 mln. eurų, „Air Baltic“ įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 256,5 mln. eurų.
„Air Baltic“ užsakė 20 naujų „Bombardier CS300“ lėktuvų, jais ketina atnaujinti savo orlaivių parką, kuriame per artimiausius kelerius metus neliktų turbosraigtinių lėktuvų.
2017-aisiais Latvijos skrydžių bendrovė fiksavo savo istorinį keleivių skaičiaus rekordą – 3,523 mln. žmonių, o tai – 22 proc. daugiau nei užpernai.
„Air Baltic“ aptarnauja daugiau kaip 60 oro linijų iš Rygos, taip pat skraidina iš Vilniaus ir Talino.
