„Iki gegužės į Klaipėdą atplaukdavo po vieną „MSC“ laivą per savaitę, jie būdavo gana dideli, apie 300 metrų. Gegužę buvo 18 „MSC“ laivų, birželį planuojama 20 laivų. Tai bus antras uostas Baltijos jūroje, į kurį galės įplaukti tokie laivai, kol kas funkcionuoja tik vienintelis toks terminalas Gdanske“, – džiugiomis, ilgai lauktomis naujienomis dalijasi R.Juška.
Kursuos milžiniški laivai
Gegužę „MSC“ sprendimu Klaipėdos uostas įtrauktas į „Australia Express“ ir „Indian Ocean/East Africa Express“ maršrutais plaukiančių okeaninių laivų rotaciją. Į Klaipėdą atplaukę laivai-milžinai čia atgabens tiek Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos rinkoms skirtus krovinius, tiek vadinamuosius „tranšipmento“ konteinerius, kurie bus sandėliuojami uoste 3–7 dienas ir mažesniais laivais toliau bus paskirstyti į kitus uostus – Sankt Peterbugą, Taliną, Helsinkį ir kitus kaimyninius uostus.
Planuojama, jog pasinaudojus „tranšipmentu“ konteinerių srautas Klaipėdos uoste artimiausiais metais išaugs dvigubai nuo 40 tūkstančių TEU iki 70–80 tūkstančių TEU per mėnesį.
„Žengiame į priekį su viltimi, kad bus sukurtos naujos darbo vietos ir kalbėsime ne apie viešbučių statybą šalia uosto, o realią gamybą, kuri sukuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Vien tik šių ir kitų metų planuose turime įdarbinti 100–150 naujų dokininkų, vidurinės grandies vadovų“, – pasakojo R.Juška.
„Sprogimas“ įvyko
Prieš dešimt metų „Klaipėdos smeltę“ įsigijo kompanija „Terminal Investment Limited“, kurios pagrindiniu savininku yra pasaulinis milžinas „Mediterranean Shipping Company“ („MSC“). Klaipėdos uostas pajuto verčiantis naują istorijos puslapį ir tikėjosi netrukus sulaukti didelio kiekio naujų krovinių čia įsteigtame konteinerių paskirstymo centre. Uosto direkcija bendrovės valdomoje teritorijoje investavo į krantines bei kitą infrastruktūrą ir netrukus tikėjosi grąžos valstybei per atkeliaujančius krovinius.
Tai ypač svarbus reiškinys, tokių linijų iš Indijos vandenyno ir Australijos pritraukimas į Klaipėdos uostą – tai milžiniškas pasiekimas. Noriu, kad būtų perduota padėka „MSC“ vadovybei. Tuomet buvęs pokalbis buvo sunkus, tiek mums, tiek „MSC“ vadovams, bet džiaugiuosi, galbūt tai ir neleido mūsų užmiršti, o priešingai, kurti didelę perspektyvą, – sakė Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus,
Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus kartu su „Klaipėdos smeltės“ vadovybe prieš keletą metų lankėsi Ženevoje, kur bendravo su „MSC“ vadovu. Šis patikino, jog Klaipėdos uostas ir toliau išlieka itin svarbia strategine vieta. Krovinių srauto į „Klaipėdos smeltę“ dar teko palūkėti, tačiau, panašu, ledai pajudėjo.
„Verčiam naują istorijos puslapį Klaipėdos uoste“, – sakė R.Juška, prognozuojantis, jog nuo gegužės į šią uosto kompaniją plūstelėję laivai bendrą Klaipėdos uosto krovą šiemet papildomai išaugins apie milijonu tonų krovinių.
„Tai ypač svarbus reiškinys, tokių linijų iš Indijos vandenyno ir Australijos pritraukimas į Klaipėdos uostą – tai milžiniškas pasiekimas. Noriu, kad būtų perduota padėka „MSC“ vadovybei. Tuomet buvęs pokalbis buvo sunkus, tiek mums, tiek „MSC“ vadovams, bet džiaugiuosi, galbūt tai ir neleido mūsų užmiršti, o priešingai, kurti didelę perspektyvą“, – sakė Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus, kurį itin pradžiugino „MSC“ terminalų operatorės užklausa, per kiek laiko ši gali pastatyti naujas krantines, o tai leistų tikėtis dar didesnių krovos apimčių.
„Labai džiaugiuosi ir Klaipėdos konteinerių terminalu, kuris kuria labai didelę pridėtinę vertę, kas daro uostą inovatyvų. Neseniai į Klaipėdos uostą, į šį terminalą atėjo Kinijos linija „Cosco“, – pabrėžė A.Vaitkus.
Konteinerių krova didėja
Šiemet per penkis mėnesius krova Klaipėdos uoste išaugo maždaug trečdaliu iki 18,2 mln. tonų, tai yra apie 5,8 proc. arba kone vienu milijonu tonų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Gerokai padidėjo ir konteinerių krova.
„Šiandien turime piką – 66 tūkstančių konteinerių per mėnesį, tai labai dideli skaičiai. Belieka palinkėti „Klaipėdos smeltei“ ir „Klaipėdos konteinerių terminalui“ išlaikyti lyderystę, kovojant intensyvioje konteinerių krovoje Baltijos jūroje.
Konteinerių krova toliau auga Baltijos jūroje, ypač rytinėje pakrantėje, tai mus džiugina. Tai tiesiogiai susieju su tuo, kad mes kalbame apie išorinį uostą. Jei tokiais tempais viskas vystysis, galbūt ir „Klaipėdos smeltė“, ir „Klaipėdos konteinerių terminalas“ atsidurs tame išoriniame uoste, noriu jiems to palinkėti“, – kalbėjo A.Vaitkus.
