„Mes nuolat ir kryptingai siekiame sektoriaus brandos. Reikalaujame ir reikalausime kokybės ne tik teikiant paslaugas vartotojams, bet ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Įmonės verslo plėtros tempai turi atitikti įmonių pasirengimą veiklos reikalavimams. Įmonių vadovai asmeniškai turi užtikrinti šią atitiktį“, – pranešime žiniasklaidai sakė LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
„Prižiūrėdami finansų rinką, skirsime didesnį dėmesį vertindami vadovų darbą ir jų asmeninę atsakomybę“, – pridūrė ji.
LB kreipimesi į fintech sektoriaus atstovus akcentavo reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymu, nuosavu kapitalu, vidaus kontrole, klientų lėšų apsaugos reikalavimais, klientų skundų nagrinėjimu, informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos valdymu, pranešimais apie pasikeitusius vadovus ir akcininkus, ataskaitų sudarymu, duomenų patikimumu, ataskaitų teikimo laiku, veiklos funkcijų perdavimu.
Pasak J.Govinos, neretai elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vidaus kontrolės mechanizmą pradeda kurti tik tada, kai gauna raštą iš LB arba tuo metu, kai atliekamas patikrinimas. Dažnai vidaus kontrolės tvarka, politika ir procedūros nėra pritaikytos konkrečiai įstaigai. Ne visos įstaigos laikosi licencijavimo metu prisiimtų įsipareigojimų dėl darbuotojų.
LB geruoju pavyzdžiu laiko praktiką, kai įstaigos veiklos pradžioje būna įdarbinusios bent keturis darbuotojus: nuolat Lietuvoje reziduojantį vadovą, atitikties pareigūną, informacijos saugumo specialistą, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pareigūną. Vėliau darbuotojų skaičius turėtų didėti atsižvelgiant į įmonės veiklos mastą, prisiimamą riziką ir kitus aspektus.
Ypač daug dėmesio LB skiria rizikos, susijusios su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, valdymui: įstaigos privalo užtikrinti, kad ši sritis būtų įtraukta į vidaus kontrolės sistemą, būtų parengtos tinkamos procedūros, užtikrinti, kad jos būtų tinkamai įgyvendintos. Be to, įstaigos turi atskirti darbuotojų funkcijas, kad būtų išvengta interesų konfliktų, ir skatinti darbuotojus laikytis griežtų etikos standartų.
Centrinis bankas nurodo, kad pasitaiko atvejų, kai įstaigos ataskaitas teikia pavėluotai, jas tikrina ir koreguoja po nustatytų terminų, kai teikiami netikslūs duomenys. Finansų rinkos priežiūros tarnyba paragino fintech įstaigas skirti šiam klausimui adekvatų dėmesį, kadangi tikslūs ir laiku pateikti duomenys yra esminė sąlyga Lietuvos bankui prižiūrint finansų rinką, vertinant ir valdant jos dalyvių keliamą riziką. Kartu tai yra viena iš sąlygų, užtikrinančių mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą, jeigu įstaiga patirtų finansinių ar kitų sunkumų.
Be to, pastebima, kad rinka nepakankamai mokosi iš klaidų dėl nuosavo kapitalo reikalavimų vykdymo. Tikimasi, kad įmonės iš esmės keis požiūrį šiuo klausimu. Įstaigų vadovai neturėtų siekti, kad šis reikalavimas būtų užtikrinamas minimaliai. Nuosavas kapitalas turėtų būti didinamas tokia suma, kuri galėtų kompensuoti galimus būsimų laikotarpių nuostolius, nusimatant tam tikrą rezervą.
LB lūkesčių raštas yra viena iš šiais metais numatytų priežiūros priemonių, skirtų fintech sektoriaus brandos ir atitikties kultūrai stiprinti. Šiuo metu Lietuvoje veikiančios 81 elektroninių pinigų ir 52 mokėjimo įstaigos sudaro šalyje veikiančių fintech įmonių pagrindą. Šiemet planuojama patikrinti beveik 70 iš jų veiklą.
