Harvardo viešosios sveikatos mokyklos profesorius Josephas Allenas anonimiškai apklausė 3500 lakūnų apie jų darbą. Tiesa, tik pusė respondentų atsakė į išsamius klausimus apie jų psichologinę būseną.
4 proc. respondentų teigė per pastarąsias dvi savaites turėję minčių apie savižudybę.
Analizuodami atsakymus medicinos ekspertai išsiaiškino, jog 12,6 proc. lakūnų turi depresijos požymių.
4 proc. respondentų teigė per pastarąsias dvi savaites turėję minčių apie savižudybę.
Tarp apie savižudybę pastaruoju metu galvojusių lakūnų yra ir asmenų, patyrusių seksualinio ir psichologinio pobūdžio priekabiavimą. Tyrimas taip pat parodė, jog lakūnai dažniausiai vengia kalbėti apie savo psichologines problemas.
Paskelbti rezultatai nustebino Vokietijos lakūnų profesinės sąjungos atstovą Markusą Wahlą. Nors jis atsisakė komentuoti konkrečius skaičius, tačiau sutiko paaiškinti, kodėl lakūnai gali dažniau nei kitų profesijų atstovai kentėti nuo depresijos.
„Jie dirba aplinkoje su aukštu rizikos lygiu. Jų sprendimai gali kelti grėsmę žmonių gyvybėms“, – sako M.Wahlas, pridūręs, jog spaudimas darbo vietose nenustoja augęs.
„Privaloma priimti daugiau ir daugiau sprendimų. Darbovietė tampa sukeliančia vis daugiau streso, o stresas gali privesti prie psichologinių ligų“, – aiškina M.Wahlas.
Prie prastos lakūnų psichologinės sveikatos prisideda ir ilgas laikas, kurį privaloma praleisti toli nuo namų, šeimos ar draugų. Kartais keliasdešimt dienų lakūnai priversti gyventi įvairių pasaulio šalių viešbučiuose.
Pažymėtina ir tai, kad šiandien lakūnai turi gerokai mažiau laisvo laiko nei prieš kelis dešimtmečius. Laikas, praleidžiamas oro uostuose sutrumpėjo beveik per pusę, o trūkstant laisvo laiko net ir menkos problemos pradeda kelti didžiulį stresą.
„Lakūnai jaučiasi gerai nuskraidindami iš taško A į tašką B. Tačiau jie nori pripažinimo siaurame profesionalų rate, kuomet jos pagiria kolegos. Deja, toks pripažinimas nėra dažnai išreiškiamas šiandieninės vadybos kultūroje“, – sako M.Wahlas.
