Čekų vyriausybė sako, kad Turuvo rusvųjų anglių kasykla, esanti netoli Čekijos ir Vokietijos sienų, naudoja Čekijos požeminius vandenis ir turi įtakos vietos gyventojų gerovei.
Čekų vyriausybė sako, kad Turuvo rusvųjų anglių kasykla, esanti netoli Čekijos ir Vokietijos sienų, naudoja Čekijos požeminius vandenis ir daro įtaką vietos gyventojų gerovei.
Praha kreipėsi į Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismą, o šis praėjusią savaitę nurodė Lenkijai nutraukti žemos kokybės rusvųjų anglių gavybą Turuvo kasykloje. Tačiau Lenkija nepaiso ES Teisingumo Teismo nurodymo nutraukti lignito gavybą, tvirtindama, kad negali uždaryti kasyklos, nes tai sutrikdytų elektros tiekimą milijonams namų ūkių ir priverstų atleisti tūkstančius darbuotojų.
Nuo 1904 metų eksploatuojama Turuvo kasykla daugiausia tiekia anglis vietos elektrinei, pagaminančiai iki 7 proc. visos Lenkijos energijos.
Šis ginčas rodo, kad anglių klausimas gali tapti rimtu dirgikliu ES šalių santykiuose, Bendrijai išsikėlus ambicingą tikslą iki 2050 metų tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui bloku. Siekdama įgyvendinti ES tikslus dėl anglies dvideginio kiekių mažinimo, Lenkija palaipsniui mažina juodosios anglies gavybą, bet iki šiol neatsisako lignito.
Lenkijos valstybinė energetikos įmonė PGE, kuriai priklauso kasykla ir elektrinė, planuoja kasti anglis Turuve iki 2044 metų.
Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija, nepaisydama Čekijos ir Vokietijos protestų, pernai kovą pratęsė Turuvo kasyklos licenciją šešeriems metams. Čekija tvirtina, kad tai buvo padaryta be konsultacijų su Praha. Varšuva tai neigia.
Lenkijos sprendimas kasti anglis po 2030 metų reiškia, kad regionas aplink Turuvą neteks paramos iš daugiamilijardinio Teisingos pertvarkos fondo, skirto remti regionus, atsisakančius anglių kasybos ir pereinančius prie žaliosios energijos.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) ir Čekijos premjeras Andrejus Babišas Turuvo kasyklos klausimą aptarinėjo per pirmadienį ir antradienį Briuselyje vykusį ES viršūnių susitikimą. Kiti jų vyriausybių pareigūnai derėjosi kitur.
„Susitarimas dar nesudarytas, bet tikiuosi greitai jį turėti“, – antradienį sakė A. Babišas.
Jis tvirtino, kad net tuomet ieškinys nebus atsiimtas, nors Lenkija to tikėjosi.
Lenkijos valstybės turto ministras Jacekas Sasinas antradienį lankydamasis Turuve sakė, kad buvo parengtos susitarimo gairės Prahos susirūpinimui išsklaidyti ir bendroms lėšoms vietos aplinkos reikmėms užsitikrinti. Pranešimuose sakoma, kad Lenkija investuotų maždaug 45 mln. eurų į aplinkos apsaugą kasyklos rajone ir paspartins pertvaros žemėje, turinčios neleisti vandeniui nutekėti, statybas.
J. Sasinas pabrėžė, kad „nebuvo kalbų apie Turuvo kasyklos darbo nutraukimą“, ir teigė, kad ES teismo nurodymo įvykdymas būtų „katastrofiškas smūgis Lenkijos energijai, Lenkijos ekonomikai“.
Kai kurie kritikai Lenkijoje sako, jog vyriausybė bėgant metams nepakankamai stengėsi puoselėti santykius su Praha, kad ši nesiektų ES teismo uždraudimo.
Tuo metu grupė lenkų antradienio popietę ketino surengti protestą prie Čekijos sienos, reikalaudami neuždaryti kasyklos.
Lenkija teigia, kad su ja elgiamasi nesąžiningai, nes ES nenurodė Berlynui ar Prahai uždaryti 14-os rusvųjų anglių kasyklų netoli Lenkijos sienų.
Maždaug 65 proc. Lenkijos energetikos šaltinių sudaro anglys, iš jų 17 proc. – lignitas. Maždaug 25 proc. šalies energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
