Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius BNS pranešė, kad 2019-2020 metams įmonei pajėgumai buvo skirti tik neperpildytose linijose, o ten, kur galėtų turėti tranzito požymių, pajėgumai nebuvo suteikti.
Įmonė prašė vežti krovinius per visą Lietuvos geležinkelių tinklą, visus sienos kirtimus – su Baltarusija, Latvija ir Kaliningrado sritimi.
„Svarbiausia aplinkybė – LTSA kilo įtarimų, kad „LGC Cargo“ verslo planai turi tranzito požymių. Apie juos sprendžiama pagal linijas, kurioms prašoma leidimo – šiuo atveju nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos iki sienos su Kaliningrado sritimi“, – teigė LTSA atstovas.
„LGC Cargo“ atstovai neneigia, kad kroviniai keliautų iš Rusijos ar Kazachstano per Latviją, Lietuvą ir Kaliningradą į Lenkiją. Tačiau, anot jų, tai nebūtų tranzitas.
Kaip ir pernai, įmonė gavo leidimą vežti krovinius iš Latvijos iki Bugenių, kur veikia „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamykla, iš Vilniaus į Kauną bei kai kuriais kitais vidiniais maršrutais Tačiau, anot J.Rašomavičiaus, ji nesinaudojo šiais pajėgumais ir dėl to valstybė negauna pajamų.
Pasak J.Rašomavičiaus, leidimo vežti krovinius iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą prašiusi verslininko Igorio Udovickio valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“, teikianti manevravimo paslaugas Klaipėdos uoste, negavo jokių pajėgumų, nes šios linijos yra perpildytos.
„Šiuo atveju pajėgumai buvo suteikti įmonėms, kurios planuoja vežti daugiau ir turinčios prioritetą vežant keleivius“, – BNS aiškino J.Rašomavičius.
Anot jo, pagal Lietuvos įstatymus krovinius bei keleivius vežti tranzitu – tai yra iš trečiųjų į trečiąsias šalis – gali tik valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“.
Visus prašytus leidimus šiemet gavo antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „LG Cargo“ ir „LG keleiviams“.
Nei „LGC Cargo“ vadovas Sergejus Gračiovas, nei „Gargždų geležinkelio“ direktorius Arūnas Grikšas BNS nekomentavo LTSA sprendimų.
Prašymo vežti krovinius į Lietuvą ar per jos teritoriją šiemet nepateikė nė viena užsienio bendrovė. Pernai tokį prašymą buvo pateikę Latvijos geležinkeliai, tačiau vėliau savo prašymą atsiėmė.
„Gargždų geležinkelis“ ir „LGC Cargo“ 2018 metais priimtus institucijų sprendimus neskirti jų prašytų geležinkelio pajėgumų skundė teismui. Pirmajai įmonei Vilniaus apygardos teismo sprendimas spalio pradžioje nebuvo palankus, o antroji dar laukia ginčo baigties.
I.Udovickis kontroliuoja Klaipėdos krovos bendrovę Birių krovinių terminalas (BKT), kraunančią baltarusiškas trąšas Klaipėdos uoste. Verslininkui priklauso 70 proc. akcijų, likusios – Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“ – šios bendrovės produkcija sudaro beveik visą terminalo krovą.
„LGC Cargo“ šiemet apskundė Lietuvą Europos Komisijai (EK). Įmonė, tarp kurios akcininkų ir vadovų yra buvęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka bei tuometinis jo pavaduotojas Stasys Gudvalis, teigia norinti vežti krovinius nuo sienos su Latvija iki sienos su Kaliningradu.
Tačiau Susisiekimo ministerija „LGC Cargo“ ketinimuose įžvelgė grėsmių nacionaliniam saugumui.
„LGC Cargo“ stebėtojų tarybos pirmininkas, vienas Rygos prekybos uosto akcininkų, buvęs transporto ministras Ainaras Šleseris pavasarį Vilniuje teigė, jog įmonė nori vežti krovinius Lietuvoje, tačiau jai sudaromos dirbtinės kliūtys.
