Trijuose šalies oro uostuose praėjusį mėnesį keliavo 167,6 tūkst. keleivių, kai birželį jų buvo 42,6 tūkst., o gegužę – vos 4,2 tūkstančio. Daugiausiai keleivių per liepą aptarnavo Vilniaus oro uostas – 114 tūkst., Kauno – 38,6 tūkst., Palangos – 14,9 tūkst.
Tuo metu Europoje liepą fiksuojamas vidutinis 21 proc. keleivių srauto atsigavimas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigė, kad geresnius Lietuvos rodiklius lėmė šalyje greičiau atsigaunanti skrydžių pasiūla.
„Stebime, jog oro bendrovės nenori prarasti turimų pozicijų, o kai kuriais atvejais priešingai – kiekviena jų nori užimti kiek didesnę rinkos dalį. Ši tendencija leidžia konstatuoti, jog, nepaisant gana įtemptų aplinkybių pasaulyje, liepą savo keleiviams galėjome pasiūlyti net 73 kryptis – tai yra 23 kryptimis mažiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais“, – komentuoja A.Stikliūnas.
Liepos mėnesį fiksuotas ir gabenamų krovinių prieaugis – palyginti su praėjusiais metais, Kauno oro uostas pasiekė 35 proc. krovinių augimą. Bendrai trijų oro uostų krovinių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išlieka stabilus (1 proc. augimas).
Trejuose šalies oro vartuose liepą įvyko 2875 skrydžiai, kai birželį – 1633, o gegužę – 859.
