Reiktų dėkoti Rusijai?
Vienas lietuvis savo „Facebook“ paskyroje dalijosi šia statistika netgi dėkodamas kaimynams.
„Reikia Lietuvai būti dėkingai Dievui, kad yra tokia galinga šalis Rusija.
Lietuva be Rusijos niekaip neišgyventų.
Štai Lietuva pirmauja pasaulyje pagal vyno eksportą į Rusiją. Jei ne Rusija, neturėtų kur eksportuoti vyno.
Be to, Rusija yra pagrindinis pirkėjas lietuviško alaus, pieno bei mėsos produktų“, – rašė internautas, paskelbęs grafiką su duomenimis apie vyno eksportą į Rusiją.
Visgi išvadas jis padarė skubotai. Ši statistika, nors ir tikra, gali lengvai ir greitai suklaidinti ne vieną. Portalas 15min išsiaiškino, ką toks grafikas iš tiesų atskleidžia apie Lietuvos vyno eksportą.
Pasklido plačiai
Šią statistiką skelbė ir lietuvių žiniasklaida, kuri citavo „World Integrated Trade Solution“ (WITS) duomenis. Ją galima rasti ir tokiuose duomenų portaluose, kaip „Statista“.
Remiantis WITS pateiktais skaičiais, 2023 m. Lietuva į Rusiją išvežė vyno už 211 mln. JAV dolerių. Ji aplenkė Italiją, Sakartvelą ir kaimynes Latviją bei Lenkiją.
Pasirodė ir kiek kitokia, tačiau taip pat Lietuvos lyderystę rodanti statistika. Pasak naujienų agentūros ELTA, Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos statistikos duomenų bazė „Comtrade“ spalio 20 d. pranešė, kad per aštuonis 2023 m. mėnesius Lietuva ir Latvija buvo tarp trijų didžiausių vyno eksportuotojų į Rusiją.
Nurodoma, kad per aštuonis mėnesius Rusija iš Lietuvos importavo vyno už 126 mln. JAV dolerių. Tiekimo apimtis, palyginti su 2022 m. duomenimis, padidėjo trečdaliu.
Statistika pasinaudojo ir rusų žiniasklaida.
Visgi bene didžiausio atgarsio sulaukė televizijos LNK ir jos naujienų portalo skelbta žinia, paremta šaltiniais Rusijoje.
„Maskvos dienraštis skelbia, kad mūsų šalis šiemet tapo pagrindine vyno tiekėja Rusijai ir aplenkė tokias vyno gamintojas ir eksportuotojas, kaip Sakartvelą, Italiją ir Ispaniją“, – rašoma straipsnyje.
Prorusiškas naratyvas
Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas Mantas Zakarka 15min paaiškino, kad šis grafikas rodo, koks vyno kiekis per Lietuvą iškeliauja į Rusiją. Tačiau jis nėra susijęs su Lietuvoje dirbančiais alkoholinių gėrimų gamintojais ar importuotojais.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Rusija dažnai bando pateikti šią statistiką kurdama naratyvą, jog neva prekyba ir toliau sėkmingai vyksta, bet taip nėra. Be to, duomenis naudoja ir kiti tarptautiniai žiniasklaidos portalai.
„Įdomiausia tai, kad būtent šią statistiką dažniausiai skelbia arba tarptautiniai portalai, kurie tiesiog ima duomenis iš viešų duomenų bazių, kuriose nėra patikslinamos svarbios detalės, arba šią „statistiką“ labai mėgsta propagandiniai rusijos naujienų portalai, taip rodydami neva itin gyvybingus verslo santykius, nepaisant visos situacijos su Lietuva“, – raštu 15min atsakė asociacijos vadovas.
Jis teigė šią statistiką vertinantis kaip visiškai klaidinančią ir neatitinkančią realybės, kurią labai patogu naudoti siekiant iškreipti faktus ir suklaidinti žmones.
„Kita vertus, ši statistika rodo, kad būtent logistikos grandinėje vyksta daug procesų, su kuriais tiesioginiai Lietuvos produktų gamintojai ir (ar) tiekėjai net nėra susiję“, – aiškino M.Zakarka.
Eksportas nulinis
Pašnekovo žiniomis, Lietuvoje pagaminto vyno eksportas į Rusiją yra nulinis, o jo atstovaujamos asociacijos nariai nepalaiko jokių santykių su Rusija.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, šiam grafikui pasirodžius viešojoje erdvėje, LRT radijui teigė, kad lietuviškos kilmės vynas į Rusiją neeksportuojamas.
„Lietuva yra turbūt viena didžiausių sankcijų prieš Rusiją ir Putiną advokatė ir mes toliau laikysimės tos linijos, labai gaila, kad dalis Europos įmonių vis dar prekiauja, kad ir tuo pačiu vynu. Aš noriu pasakyti, kad lietuviškos kilmės prekių, konkrečiai jeigu apie vyną kalbam, vertė yra nulis eurų eksporto į Rusiją“, – sakė A.Armonaitė.
Komentuodamas rusų naujienų agentūros „RIA Novosti“ pateiktą statistiką, kurioje Lietuva nurodoma antra pagal alaus eksporto kiekį į Rusiją, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ELTAI teigė, kad tai lemia reeksportas.
„Pirmiausia, į ką atkreipčiau dėmesį, kad vertinant lietuviškos kilmės eksporto ir reeksporto santykį šioje kategorijoje, per praėjusių metų dešimt mėnesių alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų reeksportas į Rusiją sudarė 96 proc. nuo viso minėtų gėrimų eksporto į Rusiją.
Šiame segmente visiškai dominuoja ne lietuviškos kilmės gamintojų produktai, bet reeksportas, produktai, kuriuos pagamino kitų šalių gamintojai“, – aiškino ekonomistas.
Kaip atsiranda tokia statistika?
M.Zakarka patikino, kad skelbiama statistika yra klaidinanti. Anot jo, taip nutinka, nes kitos šalys dažnai pasinaudoja Lietuvoje veikiančiomis logistikos bendrovėmis, dėl to ji oficialiai nurodoma kaip eksporto valstybė.
„Taip yra dėl ES bendros rinkos veikimo principų, kuomet visą ES vertinant kaip bendrą rinką paskutinė produkto stotelė ES prieš išvykstant produktui į ES nepriklausančią šalį dažnai įrašoma kaip galutinė eksporto dokumentuose. Tai vyksta dėl formalių eksporto procedūrų, kurias atliekant ir išvežant produkciją reikia nurodyti valstybę.
Stebime itin dažnus atvejus prasidėjus rusijos karui prieš Ukrainą, kuomet užsienio (Italijos, Ispanijos, Vokietijos ir kt.) įmonės savo produkciją parduoda rusijai pasinaudodamos Lietuvoje veikiančių logistikos bendrovių paslaugomis, kurios mūsų šalyje turi akcizinius sandėlius.
Kadangi būtent Lietuvoje baigiamos forminti procedūros, eksporto valstybė įrašoma Lietuva, nors čia konkretus produktas galėjo būti net neiškrautas iš sunkvežimio ar pan. ir niekaip nerealizuojamas Lietuvos rinkoje.
Kadangi bendrai alkoholiniai gėrimai nepatenka tarp sankcionuotų prekių (išskyrus itin brangius alkoholinius gėrimus), to neįmanoma apriboti. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi konkrečius duomenis, kurie įrodo, kad visa ši statistika yra reeksporto, o ne tiesioginio Lietuvos eksporto statistika“, – 15min paaiškino M.Zakarka.
Jis patikino, kad Lietuva tikrai neeksportuoja tokio kiekio vyno į Rusiją. Kitoms šalims vykdant eksporto procedūras paprasčiausiai naudinga prisidengti Lietuva kaip galutine logistikos grandinės stotele prieš produktui iškeliaujant į Rusiją.
„Tokios pat tendencijos matomos ir kaimyninėje Latvijoje, kuri turi valstybės sieną su rusija, kuomet prasidėjus karui Ukrainoje logistikos bendrovės sparčiai pradėjo steigti akcizinius sandėlius ir suaktyvėjo tokia pervežimo veikla“, – teigė LAGGIA atstovas.
Siūlė sankcijas
A.Armonaitė yra teigusi, kad kovoti su šia problema padėtų sugriežtintos sankcijos Maskvai.
„Sankcijos, tiktai sankcijos, kurios yra įgyvendinamos vieningai Europoje, gali išspręsti šitą klausimą. Ir tų sankcijų paketų dar reikės ne vieno“, – LRT radijui sakė A.Armonaitė.
„Tai, kas čia buvo paskelbta, – tai mūsų Vakarų Europos partnerių produkcija. Tai vertinu labai blogai. Netgi ir tie, kas galbūt prisiliečia prie tos tiekimo grandinės, turėtų suprasti, kad netiesiogiai, bet prisideda prie Putino biudžeto finansavimo. O iš Putino biudžeto finansuojamas karas Ukrainoje“, – sakė ministrė.
Ji pažymėjo, kad vien tik Lietuva negali sustabdyti šio prekių srauto, keliaujančio į Rusiją. Tam yra reikalingas vieningas Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nors statistika, nurodanti Lietuvą kaip vyno eksporto į Rusiją lydere, iš esmės yra tiksli, ji nuslepia dalį tiesos. Pasak A.Armonaitės, lietuviškos kilmės vyno eksportas į Rusiją yra nulinis. Tuo tarpu LAGGIA atstovas M.Zakarka 15min paaiškino, jog tokie skaičiai nurodomi dėl vykstančio reeksporto per Lietuvą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
