Mažiau teršalų
Tačiau nuo praėjusių metų vidurio Vilnius gali pagrįstai didžiuotis „pažabojęs“ ne tik savo miesto, bet ir aplinkinių rajonų, „atliekas“. Po to, kai bendrovė „Vilniaus vandenys“ pradėjo eksploatuoti naujus dumblo apdorojimo įrenginius, nuotekų dumblo kiekis sumažėjo daugiau kaip keturis kartus.
Pirmoji Baltijos ir viena pirmųjų Rytų Europos šalyse įdiegta technologija leidžia naujoviškai ir efektyviai tvarkyti nuotekas. Kaip teigia bendrovės „Vilniaus vandenys“ gamybos direktorius Vytautas Kisielis, pažangia technologija dumblas yra apdorojamas padidintu slėgiu ir aukšta temperatūra. Vėliau dumblas pūdomas ir džiovinamas. Ši sistema leidžia išgauti pūdymo metu susidariusias biodujas, kurios panaudojamos elektros ir šilumos energijos gamybai.
Pastačius naujus įrenginius vilniečiai nebeplūsta su skundais dėl tvyrojusios smarvės ir turbūt ją jau pamiršo. Visiškai automatizuota įdiegta technologija sumažino nuotekų dumblo kiekį penkis kartus – nuo 200 iki 40 kubinių metrų per parą.
Dumblo panaudojimas
Nusausintas dumblas nuo šiol atiduodamas biodegraduojančių atliekų kompostavimu užsiimančiai įmonei.
Ši dumblą sumaišo su medienos struktūrine medžiaga, 3–4 mėnesius kompostuoja ir jį panaudoja apleistų žemių atstatymui, miesto želdinių tręšimui ar pakelių apželdinimui, parduoda ūkininkams energetinio miško auginimui ar techninių kultūrų tręšimui.
Pradėjus veikti dumblo apdorojimo įrenginiams išsisprendė ne tik Vilniaus, bet ir Šalčininkų rajono, Eišiškių ir Nemenčinės nuotekų tvarkymo problemos. Beje, analogiškos komunalinio dumblo apdorojimo sistemos jau įrengtos Šiauliuose, Marijampolėje, Alytuje ir Šilutėje, o artimiausiu metu bus baigiamos įrengti Panevėžyje, Tauragėje, Kaune, Mažeikiuose, Telšiuose, Kėdainiuose.
Savarankiškai nebūtume susitvarkę
Per 2007–2013 metų finansavimo laikotarpį iš Sanglaudos fondo šiems projektams visoje šalyje buvo skirta apie 430 milijonų litų, o bendra projektų vertė viršijo 590 milijonus litų. Parama buvo skirta pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Negavusi paramos Lietuva nebūtų buvusi finansiškai pajėgi įgyvendinti numatytus projektus.
Nors jau galime džiaugtis šiuolaikiškai tvarkantys nuotekas, likęs ir nemažas praeities palikimas –nuotekų dumblo lagūnos. Nors dvoko nebesijaučia dėl pačios gamtos iš dalies išspręstos problemos, tačiau po žolėmis užžėlusiu sluoksniu vis dar liūla dumblas.
Susitvarkius su nuotekomis, 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui vandentvarkos srityje Lietuva didžiausią dėmesį numato skirti nuotekų tvarkymui ir geriamojo vandens kokybės gerinimui nedidelėse gyvenvietėse, turinčiose nuo 200 iki 2 tūkstančių gyventojų. Naujuoju finansavimo laikotarpiu vandentvarkos projektams mažose gyvenvietėse įgyvendinti bus skiriama Europos Sąjungos parama, kuri galės siekti 80 proc. reikiamos sumos.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
