Finansų ministerija parengė nutarimo projektą, kuriuo siūlo Vyriausybei pavesti ministerijai iki 14 mln. litų sumokėti prie Jungtinių Tautų Vašingtone veikiančio UNCITRAL arbitražo priteistų atstovavimo išlaidų, palūkanų ir kitų išlaidų. Tam ketinama panaudoti dalį valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
Vašingtono UNCITRAL arbitražas šiemet gegužės 17 dieną išnagrinėjo Italijos verslininko ieškinį Lietuvos Vyriausybei ir reikalavimą priteisti 714 mln. litų žalos atlyginimo dėl „Alitos" privatizavimo.
Arbitražas pripažino, kad visi L.Bosca patirti nuostoliai dėl „Alitos" privatizavimo jau buvo atlyginti Lietuvos teismuose, todėl jo reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius yra nepagrįstas, šiemet gegužę pranešė Vyriausybė.
Tuo tarpu L.Boscos advokatų teigimu, Vašingtono arbitražas pripažino Lietuvą pažeidus pareigą veikti teisingai ir sąžiningai.
L.Bosca, nesėkmingai siekęs privatizuoti alkoholio gamintoją „Alitą", 2010 metais siekė iš Lietuvos prisiteisti 80 mln. eurų (apie 276 mln. litų) žalos, tačiau pernai jis pateikė jau 229,836 mln. eurų (793,58 mln. litų) pretenziją, o vėliau jo pretenzija Lietuvai sumažėjo iki maždaug 207 mln. eurų (apie 714 mln. litų).
Italijos verslininkas teigė, kad netiesioginių nuostolių patyrė dėl dalyvavimo „Alitos" privatizavimo konkurse ir dėl Lietuvos-Italijos abipusės investicijų apsaugos sutarties pažeidimo. Savo ruožtu Valstybės turto fondas, apeliuodamas L.Boscos nesąžiningumu, siekė atnaujinti ginčą su verslininku Lietuvoje.
„Alita" 2003 metais buvo už 57,55 mln. litų parduota jos vadovų komandai – „Alitos'' generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupei, nors geriausią – 90,7 mln. litų – pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas L. Bosca.
2006 metais pralaimėjęs bylą dėl neteisėto L.Bosca pašalinimo iš „Alitos" privatizavimo konkurso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu Turto fondas sumokėjo jam 1,754 mln. litų kompensaciją dėl patirtos žalos.
Būtent dėl šios sumos VTF siekė atnaujinti ginčą. Tačiau Aukščiausiasis Teismas pernai gruodį atmetė fondo prašymą atnaujinti teisminius ginčus su L.Bosca.
Konstitucinis Teismas 2006 metais nusprendė, kad 2003 metų gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis „Alitos" privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tais pačiais metais speciali Seimo komisija įvertino, kad privatizuojant „Alitą" valstybei buvo padaryta 35,905 mln. litų žala.
L.Boscos interesams atstovavo Lietuvos advokatų kontora „Motieka & Audzevičius" kartu su Vašingtono „Crowell & Moring". Teisiniuose ginčuose su L.Bosca Lietuvai, Vyriausybės įgaliojimu, atstovavo Valstybės turto fondas, Lietuvos interesus gynė advokatų kontorų LAWIN ir „Hughes Hubbard & Reed" konsorciumas.
Norėjo privatizuoti už didžiausią kainą
L.Bosca iš konkurso buvo pašalintas nepriklausomai nuo to, kad „Alitą“ norėjo privatizuoti už didžiausią kainą – per 90 mln. Lt. Dėl to ją įsigijo „Alitos“ generalinis direktorius Vytautas Junevičius ir kiti vadovai už žymiai mažesnę sumą – beveik 58 mln.Lt.
 |
| Povilas Milašauskas |
Lietuva pripažinta kalta dėl L.Bosca patirtų nuostolių, Valstybės turto fondas įpareigotas jam sumokėti per 1,7 mln. Lt. Šią sumą verslininkui turėjo grąžinti Povilas Milašauskas – tuometinis VTF vadovas.
Vilniaus miesto trečios apylinkės teismas nusprendė, kad P.Milašauskas bendrovę „Bosca“ iš konkurso pašalino neteisėtai. P.Milašauskas turėjo ne tik atlyginti L.Bosca nuostolius, bet ir sumokėti maždaug 13 tūkst. Lt baudą.
Kiek vėliau Vilniaus apygardos teismas P.Milašauską išteisino – jis esą veikė savo įgaliojimų ribose. Jį išteisino ir Lietuvos aukščiausiasis teismas.
Su neskaidriu „Alitos“ privatizavimu siejamas ir buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius. Į dienraščio „L.T.“ klausimą, kokių gandų apie save yra girdėjęs, atsakė: „Na, kad padėjau bendrovę „Alita“ privatizuoti. Tiesą sakant, daugeliui verslininkų esu padėjęs konsultacijomis, jei tai nebūdavo susiję su nusikaltimais. Kadaise su manimi konsultuodavosi ir tos pačios „Alitos“, ir šaldytuvų gamyklos „Snaigė“, ir mėsos kombinato vadovai. Tarkim, Henrikas Daktaras buvo pradėjęs daryti spaudimą „Alitos“ vadovams, reikalavo pasirašyti tam tikrą sutartį. Jeigu jie būtų sutikę, pasekmės būtų buvę tragiškos – bendrovės vadovas būtų neturėjęs sprendžiamosios galios, būtų negalėjęs valdyti finansų. O juk tuo metu „Alita“ buvo valstybinė įmonė.“
 |
| Redo Vilimo/BFL nuotr./V.Grigaravičius |
Ryšių su „Alitos“ vadovais jis neneigė.
Valstybės saugumo departamentas 2003 metais Generalinei prokuratūrai perdavė V.Junevičiaus ir V.Grigaravičiaus pokalbius. Slaptuose pokalbiuose esą nuolat buvo akcentuojama, kad būtina nedelsiant VTF perduoti pažymas apie Italijos verslininką.
„Esu pažįstamas su daugeliu verslininkų Lietuvoje, taip pat ir V.Junevičiumi. Su manimi jie konsultuodavosi, tardavosi ir kalbėdavosi. Nesiginu to, kas buvo“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs buvęs komisaras.
Privatizuoti „Alitą“ nusprendė a.a. Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė. Panaikinus viešojo konkurso rezultatus, 83 proc. įmonės akcijų nusipirko V.Junevičius, V.Pečiūra, A.J.Stankevičius ir D.Vėželis.
