Paskutiniai Europos Komisijos (EK) duomenys apie inovacijas mūsų šalyje džiugina – Lietuvos inovatyvumo augimas pernai siekė daugiau nei 5 proc. ir buvo antras ES po estų (7,5 proc.). Lietuva iš menkų novatorių grupės pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę.
O, pavyzdžiui, ES pramoninio dizaino ir užimtumo žinioms imlioje veikloje srityje Lietuvos rodikliai yra didžiausi iš visų ES valstybių narių
Pagal EK inovacijų rodiklį esame penkta šalis nuo galo Europoje ir kol kas lenkiame tik belgus, rumunus, latvius ir lenkus. Ankstesnius kelerius metus sekėsi dar prasčiau – Lietuva buvo trečia nuo galo.
Yra kur pasistengti
Tačiau, nepaisant pastarųjų kelerių metų augimo, skaičiai byloja, kad Lietuvai diegiant inovacijas reikia dar gerokai pasistengti, kad bent jau pasiektų Europos vidurkį. Pagal EK inovacijų rodiklį esame penkta šalis nuo galo Europoje ir kol kas lenkiame tik belgus, rumunus, latvius ir lenkus. Ankstesnius kelerius metus sekėsi dar prasčiau – Lietuva buvo trečia nuo galo.
Lietuvos valstybės požiūrį į inovacijas numato Lietuvos inovacijų 2010 – 2020 m. strategija. Pažvelgus į joje daromą ankstesnę rinkos analizę Lietuvos buvimas inovacijų švieslentės dugne neturėtų stebinti.
Tyrimai rodo, kad šalių inovatyvumas didele dalimi priklauso nuo investicijų į šią sritį, o mūsų šalyje investicijos visada būdavo mažesnis nei Europos vidurkis.
„Lietuvos ūkio struktūra nėra moderni. (...) Ekonomikos dalis, kurią sudaro paslaugos, pastarąjį dešimtmetį mažai kito – ji vis dar šiek tiek daugiau nei 60 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES valstybių vidurkis – daugiau kaip 70 proc. BVP. Šalies pramonėje vyrauja tradicinė gamyba, orientuota į žaliavų perdirbimą naudojant vidutinio pažangumo ir nepažangias technologijas“, – konstatuojama Lietuvos inovacijų strategijos gairėse.
Statistika iškreipta
Vis dėlto, pasak Lietuvos Mokslo inovacijų centro laikinojo direktoriaus Manto Vilio, padėtis nėra tokia bloga, kokia gali pasirodyti žiūrint į plikus skaičius.
„Esame žemai pagal oficialius „Eurostat“ rodiklius, kurie grįsti patentų skaičiumi, tarptautinių korporacijų eksperimentinės plėtros ir mokslinių tyrimų išlaidų deklaracijomis ir kitais dalykais. Tie rodikliai ne visai pilnai atskleidžia tikrąją padėtį: mūsų rinka žymiai mažesnė, ekonomikos ciklai trumpesni, tai ir inovacijos pasireiškia kitaip“, – aiškina jis.
Esą Lietuvoje inovacijos grįstos naujų rinkų ir rinkodaros priemonių taikymu ir šiose srityse Lietuvos verslininkai niekuo nenusileidžia europiečiams.
Paklaustas, koks greičiausias kelias diegti inovacijas nedidelėje šalyje kaip Lietuva, kuri neturi daug išteklių, jis ilgai negalvodamas įvardina – verslininkų veikimas drauge.
„Lietuvos rinka maža, todėl verslininkai kurdami inovacijas privalo orientuotis į tarptautines rinkas. Po vieną ar be technologinių platformų iniciatyvos, tos terpės tikrai nesukursime. Bėda ta, kad lietuviai nemoka kurti kartu. Reikia išmokti suvienyti jėgas“, – sako M.Vilys.
Maža šalis – privalumas
„Mūsų šalies galimybės didelės, gal tik trūksta lėšų ir noro. Tačiau gerai tai, kad mažoje šalyje sukurti palankią terpę inovacijoms lengviau nei didelėje. Tuo požiūriu Lietuva inovacijoms palanki“, – priduria V.Jokužis.
Aukštųjų technologijų plėtros programos valdybos narys Vytautas Jokužis, kurio vadovaujama įmonė „Elinta“ Lietuvoje įrengė pirmąjį elektromobilių pakrovimo punktą, Lietuvos ir užsienio šalių bendrovėms padeda spręsti automatizavimo uždavinius taip pat pritaria, kad EK statistika pateikia prastesnius duomenis apie inovacijas nei yra iš tikrųjų. Esą mūsų šalies eksportuojama produkcija, kurios apimtys pastaruosius kelerius metus auga kaip ant mielių, užsienio šalyse vertinama ne be reikalo.
„Mūsų šalies galimybės didelės, gal tik trūksta lėšų ir noro. Tačiau gerai tai, kad mažoje šalyje sukurti palankią terpę inovacijoms lengviau nei didelėje. Tuo požiūriu Lietuva inovacijoms palanki“, – priduria V.Jokužis.
Pasak V.Jokužio, pastaruosius kelerius metus džiugino valstybės pagalba prisidedant prie inovacijų kūrimo mūsų šalyje – valdžia pagaliau pradėjo į organizacijų, kaip ir jo atstovaujama Aukštų technologijų plėtros organizacija, valdybas skirti su politika nesusijusius verslininkus. Esą tokie pokyčiai gerokai pagerina organizacijų darbą.
Atsirado inovacijų salos
 |
| „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis |
„Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis kalbėdamas apie inovacijų kūrimą mūsų šalyje pirmiausia atkreipia dėmesį, kad inovacijos – dažniausiai tam tikrų procesų paspartinimas informacinėmis technologijomi. Čia prie inovacijų kultūros kūrimo svariai prisidėjo ir ES fondų pinigai.
„Lietuvoje pradėjo vykti daug su inovacijų kultūra susijusių renginių ar platformų, kurie vyksta Europoje – „Loginas“, „Startup Highway“, „App Camp“ ir t.t. Atsirado salos, kur jaučiamas inovacijų kvapas. Prie to kūrimo prisidėjo verslas ir „Versli Lietuva“, vieną ar kitą produktą išveždama į tarptautinius renginius ir pristatydama tarptautinėms verslo bendruomenėms“, – sako A. Zabulis.
Pasak jo, mūsų šalyje yra daug naujų verslų ir inovatyvių projektų, kurie galėtų ir dažniau sulaukti tarptautinės bendruomenės pripažinimo, jei tik mūsų šalies verslininkai labiau pasitikėtų savo jėgomis – mūsiškiai kol kas bijo nuvažiuoti ir savo idėjas pristatyti rimtiems užsienio verslininkams.
„Reikia, kad verslas, kuris dabar yra pradinėje stadijoje, subręstų, kad atsirastų žingeidumas ir gebėjimas save parduoti globaliam pasaulyje“, – apibendrina Antanas Zabulis.
Investuoti nenori
Banko „Swedbank“ administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Antanas Danys, neseniai pranešęs paliksiantis užimamas pareigas ir pradėsiantis nuosavą verslą, įsitikinęs – inovacijų terpei svarbiausia yra verslo požiūris.
 |
| „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys. |
„Viskas nėra vien tik valdžios rankose. Labai svarbu požiūris, kaip mes žiūrime į nesėkmes. Nuo užsienio šalių labai skiriamės tuo, kad pas juos nesėkmės skatinamos – manoma, kad klysti yra gerai, nes išmoksti kažko naujo. Toks požiūris labai svarbus šalies inovacijų ekosistemai“, – kalba pašnekovas.
A. Danys, paklaustas apie inovacijų kūrimą mūsų šalyje pirmiausiai, kaip ir A. Zabulis, pradeda kalbėti apie jaunus pradedančius verslininkus ir startuolių ekosistemą, tačiau sako suprantantis, kad tai – tik nedidelė visos šalies inovacijų kultūros dalis, kuri niekada nesudarys kritinės masės.
Kita didelė dalis – kai kurie ilgus metus mūsų šalyje veikiantys verslininkai – į naujovių kūrimą investuoja vangiai.
„Skaičiai byloja, kad dabar investavimo apimtys grįžę į 2003 m. lygį ir neapibrėžtumas ateitimi verslininkus skatina ne investuoti į naujų produktų kūrimą, o taupyti“, – kalba A. Danys.
Verslininkai įžvelgia grėsmių
Matau grėsmę, kad nepriklausomų valdybų panaikinimas arba noras padaryti kitaip, vargu ar atves į sėkmę, nes iki tol tai buvo naudojamasi pasauline gerąja praktika“, – sako A.Zabulis
Kalbinti verslininkai mano, kad mūsų šalyje inovacijų kūrimu ir gerove pirmiausiai turi rūpintis jie patys ir nelaukti, kol jų skatinimu užsiims valstybė, tačiau pripažįsta – tinkamas valstybės indėlis gerokai pagreitintų terpę inovacijų plėtrai. Pasak jų, kai kurie naujosios Vyriausybės sprendimai neramina.
A. Zabulis sako, kad inovacijų kūrimo terpei itin svarbus skaidrumas – kai viskas vyksta skaidriai, nebėra ko nuslėpti, tada ir naujovės šalyje plėtoti gerokai lengviau.
„Šia prasme tas nepriklausomų valdybų atsiradimas yra skaidrumo požymis.
Čia matau grėsmę, kad nepriklausomų valdybų panaikinimas arba noras padaryti kitaip, vargu ar atves į sėkmę, nes iki tol tai buvo naudojamasi pasauline gerąja praktika“, – sako A.Zabulis.
Vytautas Jokužis taip pat mano, kad nereikėtų keisti tų organizacijų struktūrų, kurios iki šiol veikia sėkmingai. Jis atkreipia dėmesį ir į Vyriausybės sprendimą atleisti iki šiol puikiai veikusių organizacijų – „Versli Lietuva“, kuri skatina eksportą ir su mūsų šalies inovacijomis supažindina užsienio rinkas, ir „Investuok Lietuvoje“ – vadovus. Toks sprendimas esą yra žingsnis atgal
Laukia ES paramos
Ūkio ministerijos atstovai į klausimą, kokios įtakos, jų nuomone, inovacijų terpės kūrimui turi organizacijų nepriklausomos valdybos ir ES fondus paskirstančios organizacijos konkrečiai neatsako. O į klausimą dėl valdybų užsimena, kad kai kuriais atvejais valdybas pasikeitus valdžiai privalu paskirti iš naujo.
Ūkio viceministras Marius Skarupskas, paklaustas apie inovacijų strategiją mūsų šalyje pažymi, kad prie inovacijų terpės kūrimo Lietuvoje didele dalimi prisideda ir ES fondų pinigai. ES didelė dalis jų skiriama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų infrastruktūrai, inovacinei veiklai, verslo tinklaveikai ir bendradarbiavimui su mokslo institucijomis skatinti.
„Ateityje planuojame tęsti minėtų priemonių įgyvendinimą bei taip pat skirti dėmesį naujų priemonių kūrimui. Pirmiausia naujosios finansinės perspektyvos laikotarpiu inovacijų srityje prioritetas bus skiriamas slėniuose sukurtai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrai pilnai išnaudoti“, – sako jis ir priduria, kad toliau toliau bus skatinama nacionalinė ir tarptautinė įmonių tinklaveika, naujų inovatyvių produktų kūrimas ir komercializavimas bei paklausos inovacijoms didinimas.
