Pasaulinio verslumo tyrimo AGER (angl. Amway Global Enterpreneurship Report) 2018 metų duomenimis 76 proc. lietuvių nuosavą verslą įvardijo kaip trokštamą karjeros pasiekimą. Įdomu, ir tai, kad bendras Europos vidurkis pagal norą pradėti kurti nuosavą verslą – 41 proc., o pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja Europoje.
Šio tyrimo rezultatus Lietuvoje pristatęs Mykolo Romerio universiteto (MRU) Ekonomikos ir finansų fakulteto profesorius Tadas Limba sako, kad bendras požiūris į verslumą Lietuvoje itin pozityvus, tačiau jis atkreipia dėmesį į kitą problemą.
„Tik 33 proc. lietuvių pasitiki savo įgūdžiais ir gebėjimais sukurti bei valdyti verslą. Be to, šis rodiklis nuolat mažėja – per metus pasitikėjimas sumenko 9 proc. punktais“, – dėmesį atkreipia MRU profesorius, dr. Tadas Limba.
AGER tyrimo duomenys rodo, kad pradedant verslą lietuviams labiausiai reikėtų pagalbos jį administruojant – tvarkantis su finansų srautais, mokesčiais, teisiniu reguliavimu – šias problemas nurodo 36 proc. respondentų.
Tik 33 proc. lietuvių pasitiki savo įgūdžiais ir gebėjimais sukurti bei valdyti verslą. Be to, šis rodiklis nuolat mažėja – per metus pasitikėjimas sumenko 9 proc. punktais
Dviem iš trijų lietuvių atrodo, kad administracinis reguliavimas yra painus, o nustatytų taisyklių laikytis sudėtinga. Maždaug trečdaliui respondentų atrodo, kad Lietuvos ekonominė padėtis nepalanki verslui.
Studijas rekomenduoja rinktis atsakingai
T. Limba, taip pat pabrėžė, kad iš visų 44 tyrime dalyvavusių pasaulio šalių, Lietuvoje skirtumas tarp gyventojų noro turėti ir kurti verslą bei pasitikėjimo savo galimybėmis ir finansų žiniomis – didžiausias ir siekia net 43 proc.
Šis atotrūkis didelis visose grupėse: pagal lytį, pagal amžių ir išsilavinimą. Pasak pašnekovo, formuotis nuomonei apie tai, kad Lietuvoje verslo kūrimui aplinka nėra palanki, įtakos gali turėti ir per menkas lietuvių finansinis raštingumas. „Verslumo švietimo strategijai trūksta vientisumo, – teigia T. Limba. – ji turėtų būti integruota nuo pat pradinių mokyklos klasių ypač akcentuojant neformalųjį ugdymą“, – teigia T. Limba.
MRU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanas profesorius Gintaras Černius sako, kad jo nestebina toks atotrūkis tarp norų ir galimybių. Finansų aplinkos suvokimas, žinios ir, kas dar svarbiau – įgūdžiai, jo nuomone, yra esminiai norint sukurti savo verslą.
Jei tokių žinių trūksta – kyla nepasitikėjimas Lietuvos verslo aplinka ir ekonomine situacija, slopinamas noras užsiimti nuosavu verslu, o jei ir ne, tuomet gana dažnai pridaroma finansinių klaidų ir patiriama nuostolių.
Lietuvius priskirčiau prie verslių žmonių, tačiau vien tik geros verslo idėjos ar asmeninių savybių tikrai neužtenka
„Lietuvius priskirčiau prie verslių žmonių, tačiau vien tik geros verslo idėjos ar asmeninių savybių tikrai neužtenka, – sako G. Černius, – Net ir svajojant apie savo verslą reikalingos finansų, verslo žinios, todėl labai rekomenduočiau baigti tokio pobūdžio studijas universitete.“
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad ypač naudingos ir efektyvios yra magistrantūros studijos.
„Po bakalauro studijų ar kelis metus padirbėjus samdomą darbą išryškėja, į kokią veiklą norėtųsi koncentruotis. Vieniems patinka samdomas darbas, kiti jau pradeda galvoti apie savo verslą. Tuomet ir paaiškėja, kokių žinių ar kompetencijų trūksta, todėl tikslingai pasirinkus magistrantūros studijas galima gauti didžiausią efektą ir naudą“.
Renkantis studijas G. Černius rekomenduoja įsigilinti į programų studijų aprašus, drąsiai kreiptis į programų vadovus.
„Vykdome nemažai bakalauro ir ypač tikslinių magistrantūros finansų, verslo programų. Kai kurios jų – tiesiogiai orientuotos į verslą kuriančius ar jau sukūrusius žmones. Studijų metu įgytos teorinės finansų, verslo žinios praverčia kuriant arba plečiant savo verslą, o tokios unikalios programos kaip MRU vykdoma MBA magistrantūros programa gali padėti ir tvirtus pamatus tarptautinei karjerai“, – sako profesorius G. Černius.
