„Baltic Classifieds Group“ vadovas Justinas Šimkus atviro pokalbio metu pasidalijo, kokia knyga nulėmė, kad jis dar paauglystėje priėmė sprendimą tapti verslininku, kaip praktikoje atrodė kelias iki IPO ir kokie principai padėjo sukurti verslą, vertą per 1 mlrd. dolerių.
„Tam, kad Lietuvoje turėtume daugiau startuolių ir vienaragių, tereikia laiko. Daugiau viską turime. Aš labai didžiuojuosi ir Lietuva, ir Baltijos šalimis, ką esame pasiekę. Per 30 metų sukūrėme stebuklą – jį augindamas verslą mačiau iš arti. Šiandien įšokome į puikią trajektoriją ir, jei jos laikysimės, po 5-erių metų gyvensime geriau, po 10-ies – dar geriau. Baltijos šalys tampa naująja Skandinavija ir tas sėkmės ratas sukasi – tą matome patys, tą sako investuotojai. Turime, kuo didžiuotis, tereikia nesustoti“, – ragina J.Šimkus.
– Šių metų vasarį plačiai nuaidėjo žinia, kad „Dealroom“ analitikai jus pripažino trečiuoju Lietuvos vienaragiu. Tuomet kilo ir diskusijų, kodėl ir kada iš tiesų tai nutiko. Kaip patys priėmėte šią žinią? Kodėl iki tol nusprendėte neskelbti apie pasiektą įvertį viešai? Startuolių ekosistemoje jau kurį laiką buvote įvardijami neoficialiu vienaragiu.
– Jausmas buvo panašus kaip švęsti 18-ąjį gimtadienį antrąkart. Gal kiek keista, bet kas nenorėtų to pakartoti? Prieš 1,5 m., kai biržos prekyba (listingavimas) įvyko, sąmoningai nusprendėme vienaragio titulu nesigirti viešai, nors atšventėme viduje, padėkojome darbuotojams ir pan.
Mūsų vadovų komanda vertina privatumą, dauguma jų tikrai mieliau sėdėtų auditorijos gale nei liptų ant scenos. Be to, galvojome ir praktiškai – verslui viešumas naudingas tiek, kiek gali padėti pritraukti specialistus, o mes augome nuosekliai, suformavome talentingą ir lojalią komandą. Taigi nebuvo nei asmeninės, nei verslo ambicijos girtis. Patys šio titulo nesivaikėme, bet viešas įvertinimas daliai komandos buvo malonus.
– Pasidalink, kaip atrodė jūsų kelias iki vienaragio – kokia šio titulo priešistorė?
– Išskirčiau 3 svarbiausias datas. Pirmoji – 2007-ieji, prieš 16 metų, kai įsigijome skelbiu.lt portalą. Iki tol valdėme tik NT portalus, o šis žingsnis mus atvedė į tokias kategorijas kaip automobiliai, darbo paieška, paslaugos ir pan.
Greičiausiai tuomet ir gimė ambicija plėstis į multivertikalias auditorijas. Tais pačiais metais prie mūsų prisijungė Simonas Orkinas – jis buvo pirmasis skelbiu.lt darbuotojas, nes portalą perėmėme be komandos, be galo protingas, talentingas žmogus, kuris šiandien yra ir „Baltic Classifieds Group“ vykdomasis direktorius, Lietuvos įmonės direktorius – mano pagrindinis partneris šioje veikloje.
Antroji svarbi data – 2019-ieji, kai įgyvendinome plėtros planus ir į mus investavo vienas didžiausių privataus kapitalo fondų pasaulyje „Apax Partners“. Sandorio vertė buvo arti 400 mln. eurų. Tai buvo akimirka, kai supratome, kad tapome dideli.
Investicija atvėrė mums ne tik akis, bet ir platesnius vandenis. Darbuotojams esu sakęs, kad tą akimirką prasidėjo mūsų medaus mėnuo ir jis tebesitęsia, nes „Apax Partners“ tebevaldo apie trečdalį įmonės akcijų. Visų pirma, tai labai malonūs ir profesionalūs žmonės, kurie nurodė kryptis ir įkvėpė ambicijoms. Esu tikras, kad patys nebūtume siekę išeiti į vieną didžiausių Londono biržą.
Trečiasis etapas – 2021-ieji, kai buvome įtraukti į biržos prekybos sąrašą. Įmonę turėjome transformuoti, nes buvo reikalaujama visai kitų standartų. Be to, visi darbuotojai tapo akcininkais, o tai taip pat padarė įtaką motyvacijai. Šis etapas tebesitęsia, bet neapleidžia jausmas, kad tų etapų bus ir daugiau – dar ne viskas padaryta. Ir tai jaučiu ne vienas.
– Gali išduoti, kokie etapai tai gali būti? Kokius tikslus sau keliate ateityje?
– Agresyvesnė plėtra už Baltijos šalių ribų, visų pirma. Kalbu apie naujas rinkas Europoje.
– Atsidurti Londono akcijų biržoje yra labai ypatingas pasiekimas bendrovei, o „Baltic Classifieds Group“ yra vienas didžiausių būtent baltiško verslo žygių į akcijų biržą. Pasidalink, kaip atrodė visas IPO procesas? Ką patartum link jo einantiems?
– IPO veikia „atvirų langų“ principu – kai investuotojų pinigai susitelkia į vieną vietą, sėkmingi išėjimai į akcijų biržą yra labiau tikėtini. Pavyzdžiui, šiandien rinkos yra gana uždaros.
Mes procesą pradėjome pandemijos metu, per antrąjį karantiną – nors matėme galimybes, praktikoje iš pradžių tai atrodė neįmanoma misija.
Baimės buvo susijusios su tuo, kad tik pradėjome formuoti nuotolinio darbo įgūdžius, o biržos prekybos procesas – sudėtingas. Galiausiai prie jo dirbo apie 100 darbuotojų ir visi – nuotoliu. Atsimenu, susijungdavome kas savaitę, namuose turėjau milžiniška ekraną, tačiau vis tiek visų veidai jame netilpdavo.
Jausmas buvo panašus kaip švęsti 18-ąjį gimtadienį antrąkart. Gal kiek keista, bet kas nenorėtų to pakartoti?
Tiesa, jau praėjęs šį etapą, sakyčiau, kad tai nebuvo taip sudėtinga. Yra žmonių, įmonių, kurios nuolat išveda kitas įmones į akcijų biržą, tai – jų kasdienis darbas, tad, visų pirma, reikia pasirinkti partnerius, kuriais galėtum pasitikėti, ir atiduoti kontrolę į jų rankas.
Mūsų atveju pasiruošimas truko pusmetį. Taip, tai labai trumpas laikas. Trumpiausias, koks įmanomas. Tačiau gavome gerą patarimą – kiek tu procesui paskiri laiko, tiek jis ir trunka. Vadovų komanda ruošiantis įtraukimui į biržos prekybos sąrašą praktiškai nedirbo su kitais įmonės valdymo klausimais – kalbant apie patarimus, tą taip pat svarbu nusimatyti.
– Užsiminei, kad IPO metu įmonės akcininkais tapo ir visi jūsų darbuotojai. Padėk suprasti, kokios tai sumos?
– Dėl konfidencialumo tikslių sumų negaliu įvardyti, bet įmonės akcininkais tapo visi, tuomet apie 130, įmonės darbuotojų. Atsižvelgėme į darbo stažą, sukurtą įmonei vertę ir pan.
Galiu pasakyti, kad didžiajai daliai darbuotojų skaičiai prasidėjo nuo 10 tūkst. eurų ir tęsėsi iki sumų, kurių gaudamas tik atlyginimą negalėtum uždirbti. Lietuvoje dar neturime tiek sėkmės pavyzdžių, bet užsienyje ši praktika labai skatinama. Norėjome atsidėkoti savo komandai, nes būtent ji sukūrė įmonę. Tai buvo dovana už pastangas be jokių ateities įsipareigojimų, tačiau dauguma iki šiol „laiko“ akcijas ir stengiasi dar labiau, nes jaučia tiesioginę savo darbo naudą, tai – ir jų įmonė.
– Jūsų komanda iš kitų IT srityje veikiančių išsiskiria lojalumu. Vidutinė darbuotojų darbo trukmė yra 8 metai, vadovų – 14 metų. Kaip talentus pritraukiate ir išlaikote?
– Kai pradėjome įmonės veiklą, kiekvieną vakarą, savaitgalį leisdavome kartu su komanda. Šiandien daugelį jų aš laikau savo draugais, ne tik darbuotojais. Aišku, atsirado šeimos, vaikai, kartu gal praleidžiame mažiau laiko, bet tas jausmas, kad dirbame išvien, likęs.
Egzistuoja skirtingi požiūriai, kokius darbuotojus naudingiausia samdyti – panašius į save ar kuo skirtingesnius. Mūsų komandoje visi yra daugiau ar mažiau panašūs į vienas kitą ir tai veikia. Iki šiol kartu su Simonu pasikalbame su kiekvienu potencialiu darbuotoju, aš taip pat dažnai paklausiu, kaip jiems sekėsi mokykloje, kas patiko.
Mokykloje žmonės labai tikslingai ir sąmoningai tam tikrus dalykus mokytis pasirenka, būdami tame pačiame katile. Mano požiūriu, tai gana gerai atskleidžia, kokios yra pamatinės asmens savybės, interesai.
Kalbant apie lojalumą, žmonės mėgsta dirbti tarp protingų ir stiprių žmonių. Motyvuoja galimybė augti. Lietuvoje IT sritis turbūt yra pati konkurencingiausia, specialistai čia stiprūs, jie mokosi vieni iš kitų, ir jie mato, kada komanda yra stipri – tą stengiamės užtikrinti.
– O kaip tau pačiam sekėsi mokykloje? Kokia aplinka tave formavo?
– Esu iš Panevėžio. Kai buvau 15-os, persikėlėme į Vilnių, čia ir baigiau mokyklą. Mano tėvai – valstybės tarnautojai, savo verslą jie pradėjo kurti man suaugus. Mokykloje mokiausi gerai, sportavau, mėgau krepšinį ir futbolą, žaidžiau įvairiose komandose.
Gana anksti supratau, kad ateityje man reikės matematikos, IT ir anglų kalbos. Kai gerai pagalvoji, ateities vizija išsipildė. Loginis mąstymas, ko ir moko matematika, gyvenime tikrai bus reikalingas bet kurioje specialybėje, sekant šeimos ar asmeninius finansus, tuo įsitikau. Pats matematikos egzaminą išlaikiau 100-uku, aukštais balais – ir kitus pasirinktus dalykus.
Kalbėdamas apie praeitį, išskirčiau vieną situaciją, kai buvau 14-os. Į mano rankas tada pateko knyga „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“. Perskaičiau, paliko tokį įspūdį, kad perskaičiau dar turbūt 10 kartų, kol galėjau ją cituoti. Pamenu, kaip užtikrintai tėvams tuomet pareiškiau, kad būsiu verslininkas ir būsiu milijonierius. Jie tik nusišypsojo, nieko nesakė.
– Ar buvo momentas, kai pasakė – paplojo per petį ir pripažino, kad įrodei?
– Kai švenčiau 30-ąjį gimtadienį, tėvai sakė kalbą. Tai buvo labai asmeniška, jautri akimirka.
-
Tiesa ar melas? A.Armonaitė paskelbė, kad „Baltic Classifieds Group“ tapo vienaragiu
-
„Flo Health“ bendraįkūrėjo D.Gurski istorija: kaip du savamoksliai broliai sukūrė programėlę moterims, vertą 800 mln. dolerių
-
Štai kurie Lietuvos startuoliai moka didžiausius atlyginimus: lyderių vidurkis – virš 12 tūkst. eurų
– O kas nutiko iki tavo 30-mečio? Kur studijavai? Kokie buvo pirmieji tavo darbai?
– Studijavau vadybos informacines sistemas. Tai buvo nauja studijų kryptis, kuri apjungė ekonomiką, vadybą ir IT – labai panašu, ką šiandien darome.
Studijų aplinkos paskatintas, baigęs antrą kursą, pradėjau dirbti NT portale – buvau pirmasis darbuotojas. Išėjo į gerą, nes teko daryti absoliučiai viską – IT, marketingas, pardavimai, klientai, sąskaitos ar, pavyzdžiui, naujų baldų surinkimas biure. Rekomenduočiau net ir kitiems pradėti karjeros kelią nuo kuo mažesnės įmonės ar komandos – jaunam žmogui svarbu kuo daugiau atsakomybių turėti.
Panašią patirtį šiandien turi reikšminga dalis „Baltic Classifieds Group“ vadovų. Jei žiūrėtume į pasiektą įvertį, pardavimus, mes – didelė kompanija. Tačiau joje dirba apie 150 darbuotojų, kurie valdo 14 portalų (Autoplius.lt, Skelbiu.lt, CVbankas.lt, Aruodas.lt, Kainos.lt, Paslaugos.lt ir kt.), taigi kiekvienoje komandoje – apie 10 žmonių.
Kiekvienas vadovas tikrai gali ir į skambutį atsiliepti, ir dėl skolos klientui pats paskambinti, jis taip pat mokės ir prioritetizuoti darbus, ir atsakyti į klausimus, susijusius su IT ar marketingu. Tą skatiname ir stengiamės išlaikyti, tuo labai skiriamės nuo kitų įmonių, ypač užsienyje. Matome, kad kai kurie žmonės – geri, bet tik savo nišoje – neturi konteksto, negeba mąstyti plačiai. Kiekvienas vadovas turi įvertinti rinką ir koks verslo modelis jam efektyviausias.
– Įdomu, kokie yra kiti principai, atvedę tavo vadovaujamą verslą iki sėkmės?
– Išskirčiau ir verslumą. Ugdydami vadovus, dažnai užduodame jiems klausimą: „O jei tai būtų tavo pinigai, darytum taip?“. Visi mūsų projektai turi turėti aiškų biudžetą, sukurti vertę, o ne tik būti tiesiog įdomūs. Sakyčiau, esam labai verslūs ir efektyvūs. Pasaulyje tikrai yra mažai įmonių, kurių pelningumas siekia arti 80 proc. Mūsų EBITDA marža siekia 76 proc.
– O kaip atrodo jūsų augimas? Tarp startuolių pastaruoju metu išpopuliarėjo „Rule of 40“ taisyklė, kuri nurodo, kokia turėtų būti sveika augimo ir pelningumo suma.
– Pastaruosius porą metų augame apie maždaug 20 proc. Mūsų atveju, kiek metų atsimenu, šis dėmuo visada siekdavo apie 100, taigi gerokai daugiau nei 40.
– Buvo šiame kelyje kažkokių klaidų? Ką patartum šiandien kuriantiems verslą?
– Vienu metu buvome kiek pametę galvas – ir tai sekasi, ir tai, tai gal imamės ir trečio? Atrodė, kad reikia daryti kuo daugiau, tad ėmėmės ir el. prekybos, nuomojome el. parduotuves. Pervertinome save – tai buvo klaida.
Koncentruotis reikia į savo stiprybes. Vienus verslus uždarėme, kitus pardavėme už 1 eurą – nebuvo lengva tą padaryti, nes būta ir laiko, ir finansinių investicijų, o „eina ant nulio“. Taigi mano patarimas – nesiblaškyti.
– O kas gali padėti suprasti, kad kuriamą verslą jau turėtum paleisti? Kartais tikrai atrodo, kad dar štai kiek ir „prasimušti“ pavyks – turime ir tokių sėkmės istorijų.
– Man patiko Annie Duke knyga „Quit“, kurioje aprašomos skirtingos technikos, kaip tą patikrinti. Pats pridėčiau, kad reikia būti drąsiam. Jei nematai augimo perspektyvos, reikia sau tai ir pripažinti. Kuriant verslą, svarbu laikas ir vieta. Yra dalis ir sėkmės atsidurti tame geriausiame laike bei vietoje, pridėkime dar ambiciją ir darbą.
– Įdomu, kaip leidi savo laisvalaikį? Kaip atsipalaiduoji nuo darbo arba jam įsikrauni?
– Man patinka tenisas. Su žmona žaidžiame, vaikus sudominti bandome – šeimos hobiu tai virsta. Neseniai grįžau ir iš tinklinio stovyklos, tad mėgstu laiką leisti aktyviai.
Tačiau, kalbant apie verslą, čia nėra tiesioginės koreliacijos su mano asmenybe. Mūsų komandoje yra daugybė protingesnių ir talentingesnių už mane žmonių. Tai komandinis darbas – sprendimus priimame kartu ir man patinka, kai darbuotojai ginčijasi.
Gal iš pradžių kai kuriems nebūna drąsu tai daryti, gal kartais tos diskusijos ir aštresnės būna, bet tikrai niekada nėra požiūrio „kaip jis čia man drįsta prieštarauti“. Sprendimų, kuriuos aš pats asmeniškai turiu priimti, turbūt tėra vos keli per metus, nes mes tam ir samdome profesionalus, kurie daug metų dirba savo srityje, turi daugiau žinių ir už savo vadovus.
– Patartum dabar kurti naują verslą, startuolį? Į ką, tavo manymu, svarbu atsižvelgti?
– Žinoma. Startuolių ekosistema tampa vis aktyvesnė, todėl ir kurti savo verslą – lengviau. Kai patys pradėjome, prieš maždaug 20 metų, verslininkai tuomet nebuvo linkę dalintis žiniomis, finansavimo nebuvo, bet kasmet – tik geriau. Daugėja investuotojų, daugėja skirtingų patirčių.
Banali tiesa, bet tiesa, kad kiekviena krizė yra nauja galimybė, aš tam taip pat labai pritariu. Mes ir patys 2009-aisiais, per pačią didžiausią krizę, pasirinkome plėstis.
Kitas svarbus požiūrio kampas – unikalių idėjų pasaulyje yra labai mažai. Jei sugalvojai kažką naujo, didelė tikimybė, kad kažkas kitoje pasaulio šalyje šią idėją jau vysto. Mūsų verslas taip pat nėra niekuo unikalus, bet mes padarėme geriau nei konkurentai.
Unikalių idėjų nereikia – tik domėtis, kas vyksta pasaulyje ir, jei kažkas užkabina akį, matai tame prasmę, nerti ir daryti, adaptuoti tą idėją naujai rinkai. Kai pasieksite pirmuosius klientus, sulauksite pozityvaus grįžtamojo ryšio, atsiras ir struktūra, investuotojai, kurie dalinsis finansais ir žiniomis, padės rasti atsakymus į sudėtingesnius klausimus bei sėkmingai augti.
– Kokias verslo nišas tu pats šiandien matai kaip perspektyviausias?
– Nesu guru, bet įmonėje mes šiandien aktyviai investuojame į paslaugų el. platformas. Paslaugos.lt jau yra didelis portalas, bet tikrai sparčiai auga, nes visuomenė turtingėja, koncentruojasi į tiesioginius darbus, o kitiems poreikiams atliepti reikia pagalbos iš išorės.
Tebeauga tvarumo, žiedinės ekonomikos temų aktualumas – iš dalies, ir patys šioje srityje dirbame, nes skatiname nebūtinai naujų, bet ir naudotų daiktų prekybą. Jauni žmonės galvoja apie klimato kaitą, kuri tik aštrėja, nori kurti tvarų verslą, dirbti jame, investuotojai privalo dalį krepšelio skirti būtent šiai sričiai, tad tai – ilgalaikė tendencija taip pat.
– O į ką tu pats asmeniškai investuoji?
– Esu pakankamai konservatyvus investuotojas. Dirbu IT srityje, tad siekdamas balanso daug investuoju į NT.
– Kokius pagrindinius iššūkius verslui matytum ateityje? Dirbtinis intelektas, ekonominis sąstingis, karas, auganti konkurencija – kokią įtaką tai daro jums?
– Neturiu aiškios pozicijos dėl dirbtinio intelekto – dar nežinau, kaip tai paveiks mūsų verslą ar ateitį. Taip, skelbiu.lt portale didžiąją dalį skelbimų patikrina dirbtinis intelektas, be žmogaus įsikišimo, bet, kalbant apie verslo vystymą, scenarijų dar nebrėžiame.
Kalbant apie kitus įtakos veiksnius, aš optimistas. BVP dabar nukrito 3 proc., bet mes gyvename geriau, nei bet kada. Situaciją reikia vertinti su istorine atmintimi – mūsų gyvenimas šiandien puikus. Kol nėra didelių kataklizmų, kai BPV krenta 15 proc., žiūriu į viską gana ramiai – tai normalus ekonominis ciklas, susitraukimas, po kurio seks pakilimas.
