DIANA investuoja į proveržio technologijas. Programos tinklą sudarys NATO aljanso šalių finansuojami akceleravimo ir testavimo centrai. Lietuva turi patvirtintus 6 testavimo centrus, kurie dirba biotechologijų, dirbtinio intelekto, žaliųjų technologijų, duomenų mokslo, kosmoso, kibernetinio saugumo srityse.
Išskirtinė proga startuoliams
Pagrindinės 2023 m. NATO DIANA iššūkių sritys yra energetinis atsparumas ir saugus dalijimasis informacija. Trečias programoje įvardytas iššūkis – stebėsena: povandeninės pakrančių zonos stebėjimas, siekiant surinkti informaciją, taikant naujus jūros dugno kartografavimo metodus, taip pat povandeninės infrastruktūros stebėsena, žmogaus sukurtų objektų ir jūrų gyvūnijos stebėjimas, klimato kaitos poveikio vertinimas.
„Tai – unikali galimybė startuoliams ne tik gauti finansinę paramą ir prieigą prie ekspertų tinklo, bet ir didinti šalies matomumą tarptautiniu lygmeniu. Per pastaruosius metus Lietuvos startuolių vertė išaugo 17 kartų ir vien praėjusiais metais jiems pavyko pritraukti 238 mln. eurų investicijų, o bendra vertė pasiekė 10 mlrd. eurų. Todėl neabejoju, kad jaunų Lietuvos įmonių įsitraukimas į programą prisidėtų stiprinant šalies technologinį pažangumą“, – pristatydama programą kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovės, NATO DIANA „Tech to Market“ grupės vadovės Sigutės Stankevičiūtės, lietuvių „VistaReader“ ir „Astrolight“ išsiskyrė savo potencialu saugaus informacijos perdavimo srityje, siūlant inovatyvius sprendimus, kurie gali reikšmingai prisidėti prie gynybos poreikių tenkinimo tiek taktiniame, tiek operaciniame lygmenyje.
„VistaReader“ kuriama technologija, kurios idėja subrandinta atsižvelgiant ir į karą Ukrainoje, leis fiksuoti mūšio vaizdus ir, naudojantis dirbtiniu intelektu bei kitomis technologijomis, kurti ir mūšio lauke esantiems kariniams daliniams užšifruotai perduoti realiu laiku atnaujinamus žemėlapius.
„Astrolight“ produktas taiko inovatyviomis lazerių technologijomis paremtą komunikacijos sistemą, kuri veiks pasitelkiant specialius kosmose ir žemėje esančius terminalus. Sėkmingai įgyvendintas toks sprendimas ne tik užtikrintų rinkoje vyraujantį duomenų dydžio perdavimo spartos santykį, bet ir užtikrintų kur kas didesnį saugumą, nes tokį sprendimą daug sudėtingiau aptikti ir jį sutrikdyti. Dėl šių priežasčių susijusios technologijos pritaikymo sritys yra itin plačios“, – kalbėjo S. Stankevičiūtė.
Naudinga Lietuvos verslui, saugumui ir ekonomikai
Šių įmonių pasisekimas dalyvaujant NATO DIANA programoje yra ir Lietuvos sėkmė, nes, pažvelgus į pirmo kvietimo rezultatus, matomas didžiųjų NATO valstybių narių dominavimas. Tad Lietuva, kaip maža valstybė, išsiskiria savo rezultatu, o tai rodo Lietuvos įmonių inovacinį potencialą ir susidomėjimą konkrečiai gynybos ir dvejopos paskirties technologijų vystymu.
Laimėjusioms įmonėms suteikiama galimybė pristatyti savo produktus visose NATO šalyse ir gauti iš jų užsakymų.
Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės Erikos Kuročkinos, fondas skirtas proveržio technologijų kūrimo ir akceleravimo idėjoms skatinti. Į programą patekusios įmonės gauna dotaciją, skirtą naujų technologijų plėtrai ir demonstravimui. „Taip pat gaunama prieiga prie daugiau kaip 10 kitų akceleratorių ir daugiau kaip 90 testavimo centrų, esančių kitose NATO šalyse. Taip pat dalyvaujančioms įmonėms teikiama visų šalių narių ekspertų pagalba. Dar vienas pranašumas – prieiga prie investuotojų tinklo. Galiausiai laimėjusioms įmonėms suteikiama galimybė pristatyti savo produktus visose NATO šalyse ir gauti iš jų užsakymų“, – kalbėjo viceministrė.
Ilgesniu laikotarpiu šios ar kitos mūsų valstybės įmonės, kurios sėkmingai dalyvaus NATO DIANA programoje, turi potencialo gauti užsakymų iš mūsų NATO partnerių, plačiau įsilieti į tarptautines gynybos pramonės vertės grandines. Jose dominuoja didžiosios įmonės, be to, šios grandinės gana uždaros, todėl tiek NATO DIANA, tiek kitos susijusios programos gali padėti Lietuvos siekiui auginti gynybos pramonę. O tai valstybei svarbu tiek ekonomikos, tiek ir saugumo požiūriu.
Vienas iš „Astrolight“ įkūrėjų Laurynas Mačiulis pridūrė, kad NATO DIANA akceleratorius yra ypatingas ir unikalus, nes turi NATO logotipą. Tai suteikia tam tikrą išskirtinumą tarp kitų įmonių ir sukuria galimybę bendradarbiauti su ekspertais ir sprendimų priėmėjais – eilinėms įmonės nėra lengva tai padaryti. Šis aspektas dirbant gynybos pramonėje labai svarbus. Tačiau yra ir kitų programų, kurios gali būti naudingos startuoliams.
„Tiesioginę naudą šiandien yra sunku įvertinti, nes tai yra investicija. Mes tikime savo sėkme ir norime, kad įmonės augimas suteiktų grąžą tiek mūsų investuotojams, tiek Lietuvai. Vien per praėjusius metus padidinome savo pajamas apie penkis kartus. Deja, kosminės ir gynybos technologijos kuriamos ne vienus metus, todėl greitos grąžos tikėtis sunku, tačiau, kita vertus, ši pramonė ir jos produktai išlaiko vertę dešimtmečius ir yra tvarūs verslai. Taip pat gera žinia valstybei yra ta, kad didžiausia tokių įmonių kaštų dalis yra aukštos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimai, taigi didelė dalis išlaidų grįžta atgal į valstybės biudžetą per mokesčius“, – sakė L. Mačiulis.
Lietuvoje veikia kelios programos
Šiuo metu NATO DIANA programa tik prasideda. 2023 m. buvo paskelbtas pirmas kvietimas, kuriame dalis iš atrinktų 44 laimėtojų pretenduos ir į papildomą 300 tūkst. eurų dotaciją. NATO DIANA programa bus kartojama. Visu pajėgumu ji pradės veikti 2025 metais.
Kartu su ja, kaip papildomas žingsnis, kuriuo būtų komercinamos technologijos, veiklą pradėjo ir NATO inovacijų fondas (NIF). Tai NATO valstybių narių daugiašalis rizikos kapitalo fondas įmonėms ir startuoliams, kuriantiems NATO aljansui svarbius sprendimus, turinčius komercinį potencialą.
Lietuvos dalyvavimas NIF atvers galimybes investicijoms iki 40 mln. eurų ar net daugiau į vieną įmonę.
NATO inovacijų fondas – 23 aljanso šalis vienijantis rizikos kapitalo fondas, skirtas technologinių inovacijų, padėsiančių užtikrinti aljanso lyderystę, proveržiui saugumo ir gynybos srityse. Planuojamas NIF dydis – 1 mlrd. eurų, o bendra veiklos trukmė – 15 metų. Lietuvos dalyvavimas NIF atvers galimybes investicijoms iki 40 mln. eurų ar net daugiau į vieną įmonę – mažose šalyse veikiantys rizikos kapitalo fondai to negali suteikti dėl savo riboto dydžio. Lietuvos įnešamos lėšos sudaro iki 28,81 mln. eurų, t. y. 2,9 proc. pradinio NIF dydžio. NIF taip pat investuos į kitus fondus, kurie orientuojasi į giliųjų technologijų vystymą. Tokiems ilgalaikiams, ne vienerius metus trunkantiems projektams reikia daug lėšų, todėl kalbama ne apie milijono ar kelių, bet apie dešimčių milijonų eurų investicijas į vieną įmonę.
„Be NATO, yra ir atskiros ES programos. Tarp jų ryškiausia – Europos gynybos fondas (EGF). Tai 8 mlrd. eurų vertės Europos Komisijos gynybos MTEP rėmimo priemonė, skatinanti tarptautinį įmonių bendradarbiavimą konsorciumuose. Neseniai pasirodė žinių apie Europos strateginių technologijų Europai platformą, kurioje numatytas ir papildomas finansavimas EGF. Europos Komisija taip pat yra išleidusi Baltąją knygą dėl galimybių didinti paramą MTEP dvejopos paskirties technologijoms. Vis daugiau kalbama apie Europos investicijų banko ir „Europos horizonto“ programų lėšų skyrimą ne tik išskirtinai civilinių technologijų kūrimui ir plėtrai. Visa tai yra aiškios nuorodos, kad tarptautiniu lygmeniu parama gynybos ir dvejopos paskirties inovacijų kūrimui artimiausiais metais augs“, – aiškino S. Stankevičiūtė.
Verslams, norintiems dalyvauti programoje, nereikėtų baimintis sudėtingų sąlygų.
Lietuvoje taip pat esama papildomų iniciatyvų kurti gynybos ir dvejopos paskirties inovacijas. Prie to prisideda ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Krašto apsaugos ministerija. Inovacijų agentūra artimiausiu metu paskelbs pirmą gynybos inovacijų čekių priemonę, kuri skatins įmonių ir mokslo bei studijų institucijų bendrų projektų kūrimą. Šie projektai atlieps Lietuvos kariuomenės ir kitų mūsų saugumą užtikrinančių institucijų poreikius. Be minėtų aspektų, bendradarbiaujant Ekonomikos ir inovacijų ir Krašto apsaugos ministerijoms bei susijusioms agentūroms, organizuojami bendri renginiai, planuojamos ir kitos iniciatyvos, aktyviai veikia ir technologijų rizikos kapitalo fondas „MILInvest“, tad Lietuvoje prioritetas gynybos inovacijų ir apskritai gynybos pramonės vystymui yra aiškiai matomas ir augantis.
Investicijas skirs plėtrai
E. Kuročkina pabrėžė, kad negalima atskleisti, kokius produktus pristatė kitos dalyvavusios įmonės, tačiau šiek tiek užsiminė apie specifiką: „Iš viso buvo pateikta 2000, o iš Lietuvos įmonių – 14 paraiškų, tad mūsų nedidelei šaliai tai – labai geras rezultatas. Šiuo metu ypač populiarios dvejopos paskirties – civilinės ir militaristinės – inovacijos, tad tokių naujovių buvo bene daugiausia.“
„Astrolight“ įkūrėjas pasakojo, kad verslams, norintiems dalyvauti programoje, nereikėtų baimintis sudėtingų sąlygų: „Dalyviams reikėjo parašyti paraišką, bet ji nebuvo pernelyg sudėtinga. Manau, lemiamas buvo antras etapas, kur telekonferencijos metu reikėjo pristatyti savo įmonę, komandą, verslą ir produkto idėją, jo inovatyvumą NATO DIANA ekspertų komandai. Tai buvo savotiškas pristatymas, panašus į tą, kurį startuoliai pristato potencialiems investuotojams. Manau, mūsų kuriamas produktas atliepia NATO informacijos saugumo problemų prioritetus, o patyrusi tarpdisciplininė komanda, jau esamas įdirbis įtikino NATO ekspertus, kad sugebėsime vesti technologiją iki komercinio pritaikymo.“
„Astrolight“ kuria didelės spartos lazerinio ryšio sistemą aerokosmoso ir gynybos pramonei. Ši sistema leidžia daugiau nei dešimtis kartų padidinti duomenų perdavimo spartą tarp erdvėje judančių objektų (pvz., palydovai, laivai, lėktuvai), palyginti su radijo ryšio priemonėmis. Taip pat, skirtingai nuo radijo ryšio, lazerinis ryšys yra atsparus trikdžiams ir praktiškai negali būti perimtas, nes signalas erdvėje perduodamas labai siauru lazerio spinduliu. NATO DIANA paramą įmonė skiria savo produkto sertifikavimui ir verslo plėtrai į gynybos sektorių.
„Iš esmės ši programa nekeičia mūsų įmonės strategijos ar vizijos. „Astrolight“ kuriama didelės spartos lazerinio ryšio technologija visų pirma padės spręsti riboto duomenų perdavimo iš kosmoso į Žemę problemą. Mūsų planetos palydovai sukaupia milžinišką duomenų apie Žemę kiekį, tačiau mūsų galimybes atsisiųsti šią informaciją labai riboja pasenusios radijo ryšio technologijos. Panaudodama optinio ryšio sistemas, kurios yra daugiau nei 10 kartų greitesnės už tradicinį radijo ryšį, „Astrolight“ siekia užpildyti ryšio atotrūkį tarp kosmoso ir Žemės ir taip įgalinti visą palydovinių duomenų potencialą žmonijos labui. Tačiau kartu išliekame ir dvejopos paskirties technologiją vystančia įmone – ieškome būdų, kaip mūsų produktai galėtų prisidėti prie šalies ir aljanso saugumo, pvz., šiuo metu įgyvendiname projektą su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis ir Inovacijų agentūra, kuriuo sukursime saugaus taktinio lazerinio ryšio sistemą laivams“, – kalbėjo L. Mačiulis.
2023 m. pirmame DIANA iššūkių kvietime dalyvavo 14 įmonių iš Lietuvos. Šiais metais veiklą pradedančios įmonės ir visi inovatoriai gali dalyvauti trijuose bandomuosiuose iššūkiuose, skirtuose energetiniam atsparumui, saugiam dalijimuisi informacija ir jos rinkimui.
Daugiau apie DIANA akceleravimo programą rasite čia.
Daugiau informacijos apie NATO inovacijų fondą rasite čia.
