Kalifornijos valstija tik nuo sausio legalizavo kanapes, o pora amerikiečių jau nekantrauja, kada galės pradėti pardavinėti karamelinius saldainius su atpalaiduojantį ir raminantį poveikį turinčiomis kanapėmis.
„Dovana“ – toks lietuviškas žodis pasirinktas San Rafaelyje, Kalifornijoje, gaminamoms karamelėms su kanapėmis. Albertas da Cunha ir Melissa Tervet da Cunha ieško būdų, kaip atsiriekti dalį kanapių rinkos. Ji, įvairiais skaičiavimais, siekia 20 mlrd. dolerių vien Kalifornijoje.
Šaknys – Lietuvoje
„DoVAna – ar aš tariu teisingai?“ – klausia manęs Melissa. Aš ją pataisau ir tuomet ji jau labai gražiai, švariai taria šį lietuvišką žodį, nors pati kalbos nemoka.
„Mano tėvų seneliai, bent pusė jų, į JAV atvažiavo iš Lietuvos. Daugiausia tai buvo Lietuvos žydai, gyvenę mažuose Lietuvos štetluose (iki Holokausto Vidurio ir Rytų Europoje egzistavę žydų miesteliai). Jie bėgo nuo persekiojimo, ir taip atvyko į JAV XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje. Mano abiejų tėvų seneliai kilę iš Lietuvos“, – savo šeimos istoriją pasakojo Melissa.
Iš kur tiksliai kilę jos protėviai, išsiaiškinti taip ir nepavyko, tačiau, jai nagrinėjant savo šeimos kilmę, taip pat paaiškėjo, kad moteris turi šaknų ir Latvijoje.
„Tai man labai svarbu. Kai mano vyras ir aš ieškojome pavadinimo savo produktui, mes norėjome pabrėžti mano arba jo šaknis, kilmę, nes tai yra šeimos verslas. Mano vyras yra kilęs iš Indijos, bet gimęs Kenijoje, taigi mes žodžių ieškojome įvairiose kalbose. Kai radome žodį „Dovana“, pagalvojome, kad tai yra labai gražus žodis. Faktas, kad tai yra lietuviškas žodis, man buvo labai svarbus“, – ir taip šeima karameles su kanapėmis pavadino lietuvišku žodžiu.
Pardavinėti ketina jau netrukus
Melissa su vyru karameles virti pradėjo maždaug prieš dvejus metus. Kadangi kanapės legalizuotos Kalifornijoje tik nuo šių metų sausio, prireiks dar kelių mėnesių, kol „Dovana“ pasieks pirkėjus.
„Man 50 metų, vyrui kitą savaitę bus 52. Mes pradėjome rinkti informaciją apie kanapių naudą sveikatai, ypač vyresniems žmonėms, kuriems ką nors skauda ar jie turi kitų sveikatos sutrikimų. Pasirodo, kanapės gali būti labai naudingos“, – pasakojo Melissa.
Iš pradžių Albertas pradėjo gaminti tik karameles, tačiau tuomet Kalifornijos valstija pradėjo rimtai svarstyti apie kanapių legalizavimą, kuris sukurs didelę tokių produktų rinką greta medicininių kanapių rinkos.
„Mano vyras pasakė – žinai, man atrodo, galiu tą padaryti“, – Melissa pasakojo, kad, sukūrę saldainį su kanapėmis, kreipėsi į agentūrą „Noise 13“, kuri sukūrė šeimos verslui logotipą, pakuotę.
„Saldainiais kol kas dar nėra prekiaujama. Bet veikiausiai prekyboje jie pasirodys per kelis artimiausius mėnesius. Turime dar vieną kliūtį, kurią turime įveikti prieš pradėdami gamybą ir pardavimą“, – pasakojo Melissa.
Už nedidelę dėžutę – 30 dolerių
Saldainių kimšti vieno po kito Melissa nerekomenduoja – reikėtų suvalgyti vos vieną, palaukti pusantros valandos, ir tuomet jau galima ragauti dar vieną.
Viename 10 gramų sveriančiame saldainyje yra vos 5 miligramai kanapių ekstrakto. Tai, poros teigimu, yra labai gerai, ypač žmonėms, kurie nėra bandę kanapių ir pirmas paragavimas turėtų būti švelnus ir neišgąsdinti.
„Nuo šitų saldainių neapsvaigsite. Šie pirmieji saldainiai bus tik su CBD, be THC, o būtent pastarasis kanabinoidas ir turi psichoaktyvų poveikį. Šitie saldainiai tik numalšins nerimą. Bet ateityje mes turėsime ir saldainių su THC, tiesa, su labai nedideliu šios medžiagos kiekiu“, – pasakojo Melissa.
Vienoje pakuotėje bus 10 saldainių, ir dėžutė kainuos apie 30 dolerių. „Taip, tai yra labai pelninga ir didelė rinka“, – į pokalbį įsijungė Melissos vyras Albertas.
Poros teigimu, atpalaiduojantį poveikį turinčius saldainius veikiausiai labiau mėgs moterys, norinčios pabandyti kanapių, tačiau nemėgstančios smilkstančios cigaretės.
Konkurentų daug
Nuo sausio visi kanapinius produktus norintys pardavinėti verslininkai turi gauti tam reikalingas licencijas, kurių yra net septynios rūšys. Todėl, nors ką tik atsivėrusios rinkos gabalą nori atsiriekti daug verslininkų, ne visiems tą pavyks padaryti dėl didelių ir kartais painių tokio pobūdžio verslui taikomų reikalavimų.
Melissa su Albertu jau turi reikalingą licenciją, ir prekyba galės užsiimti išsyk, kai tik baigs įrenginėti saldainių gamyklą. Pirmąsias karameles jis išvirė namų virtuvėje, tačiau dabar čia ruošti pardavimui skirtų saldainių vyras negali – tai yra draudžiama.
„Tačiau tie verslai, kurie neturi licencijų ir neatitinka reikalavimų, jie negali nieko parduoti. Dabar rinka dėl to yra susitraukusi“, – aiškino Melissa.
Pasak jos vyro, didžiausias iššūkis, kad gautum valstijos licenciją, turi pirmiausia gauti vietos valdžios leidimą, o vietinės valdžios, Alberto teigimu, nebuvo tam pasiruošusios.
„San Rafaelis, kur mes gyvename, yra tik vienas iš nedaugelio miestų, kurie dabar sugeba išduoti leidimus, reikalingus licencijai iš Kalifornijos valstijos valdžios gauti“, – pasakojo Albertas.
Rinka pelninga, bet ir kliūčių netrūksta
Nepaisant to, kad valstija legalizavo kanapes, pasak Alberto, niekas nenori jų gamybos savo kaimynystėje, nes požiūris į šią medžiagą vis dar yra neigiamas.
„Bendruomenės nenori kanapių gamintojų niekur aplink“, – pasakojo Albertas. Kita kliūtis, kuris varžo šio verslo startuolius, mat jie privalo pranešti pastatų, kuriuos nuomojasi, savininkams, kad tose patalpose bus gaminami produktai iš kanapių.
„Tai sužinoję patalpų savininkai pakelia nuomos kainas“, – pasakojo Albertas.
Negana to, leidimus siekiantiems gauti verslininkams reikia įrodyti, kad jų naudojamos kanapės yra gaunamos iš legalių, licencijas turinčių gamintojų, o tai nėra lengva.
„Visi dideli kanapių augintojai, sėkmingai auginę kanapes ir anksčiau, nenori dabar staiga užsiregistruoti kaip kanapių augintojai ir taip pripažinti, kad turi dideles plantacijas“, – pasakojo Albertas.
