Šiltnamininkystę reanimuoja europiniais pinigais
Šiuo metu tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybės Kareivonių kaime įsikūrusioje „Kietaviškių gausoje“ – pokyčių metas. Už bendrovės gautus 10 mln. Eur iš ES struktūrinių fondų bei dar apie penkis milijonus eurų iš įmonės kišenės ir skolintų lėšų intensyviai modernizuojami šiltnamiai. Skaičiuojama, kad investicijos, esant dabartiniam kainų lygiui, atsipirks per penkerius metus.
Suprasti akimirksniu
- „Kietaviškių gausa“ šiltnamių modernizavimui gavo paramą iš ES struktūrinių fondų
- M.Pupienis tikina, kad visada pirmojo derliaus daržovių kainos būna aukštos
- 62 proc. bendrovės išaugintos produkcijos savikainos sudaro išlaidos šilumai ir elektrai
- Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus sumažėjo saulėtų dienų skaičius
- Įmonė darbuotojus surenka autobusais iš namų
M.Pupienis teigia, jog jau šių metų pabaigoje nauji modernūs, dvigubai aukštesni už senuosius ir gerokai energetiškai efektyvesni šiltnamiai čia užims apie 20 ha plotą.
Seniausi šiuo metu vis dar naudojami šiltnamiai čia skaičiuoja trečią dešimtį, o jų pakeitimui buvo pasirinkta įmonė iš Nyderlandų.
„Olandai yra vieni iš lyderių, kurie visai šiltnamininkystei nurodo kryptį“, – sprendimą aiškina M.Pupienis.
„Kietaviškių gausos“ direktorius pasakoja įmonėje pradėjęs dirbti prieš septyniolika metų ir tuo metu Lietuvos šiltnamininkystės portretas gerokai skyrėsi nuo dabartinio – visoje šalyje anuomet buvo daugiau nei 50 ha žieminių šiltnamių.
„Dabar mes likome paskutiniai dideli šiltnamininkai“, – pažymėjo M.Pupienis ir pridūrė, kad šis sektorius buvo visiškai sunykęs, tačiau dabar jo atsigavimą ir plėtrą gali stimuliuoti gauta ES parama.
Pyktis dėl kainų kelia šypseną
Viešojoje erdvėje pastarosiomis savaitėmis girdimas pasipiktinimas aukštomis šviežių daržovių kainomis M.Pupieniui kelia juoką.
„Šiandien rinkoje pirmieji pomidorai, po dviejų savaičių bus braškės, kurios brangesnės už lašišą, šviežios bulvės bus penkis kartus brangesnės už senas“, – lygina „Kietaviškių gausos“ direktorius ir patikina, jog vidurvasarį daugelio lietuviškų daržovių kaina, lyginant su dabartine, gali būti iki dešimties kartų mažesnė.
„Mūsų pomidorai dar tik pradeda derėti, dar nėra normalios prekybos, kuomet būna parduodama po 100–150 tonų per savaitę“, – teigia M.Pupienis.
Jis pastebėjo, kad lietuviai vartotojai yra itin jautrūs kainai, o štai Estijoje šis veiksnys renkantis prekę dažnai nėra lemiamas.
„Žiemą Estijoje auginami agurkai su šviesos kultūra (dirbtine lempų šviesa). Jų agurkas kainuoja tris eurus, o ispaniškas kainuoja eurą. Tačiau ten daugiau nei pusė žmonių perka brangesnį, bet estišką agurką. Jie visiškai kitaip vertina procesą – pirkdami įvertina ir tai, kad remia vietos verslą, kuris sumokės mokesčius, kurs darbo vietas“, – skirtumus tarp Lietuvos ir Estijos pirkėjų vardijo M.Pupienis.
Kainą lemia elektra ir saulė
Kalbant apie šiltnamiuose užaugintų daržovių kainas svarbu nepamiršti dviejų lemiamų veiksnių – energetikos ir šviesos.
„Šiltnamininkystė Lietuvoje yra be galo imli energetikai. Praėjusiais metais 62 proc. mūsų visos išaugintos produkcijos savikainos sudarė išlaidos šilumai ir elektrai“, – tikina „Kietaviškių gausos“ vadovas ir priduria, jog ne visada mūsų šalyje realizuojama užsienietiška produkcija yra parduodama už augintojams palankią kainą.
„Jūs negalvokite, kad tie, kurie Lietuvoje daržoves pardavė pigiai, pardavė už gerą kainą. Galbūt jis pardavė nuostolingai, tiesiog, kad išimtų dalį produkcijos iš savo rinkos tam, kad nenumuštų kainų ten. Olandijoje dauguma šiltnamių turi kogeneracines elektrines, gamina elektrą, kurią parduoda į tinklą, o šilumą tiekia šiltnamiams. Kartais elektros kaina biržoje būna tokia gera, kad agurkas pasidaro nemokamas, jiems tereikia sumokėti tik už logistiką ir kartonines dėžutes“, – skirtumų tarp užsienietiškų ir lietuviškų daržovių kainų priežastis vardijo M.Pupienis.
Be to, anot jo, Lietuvos ir Lenkijos daržovių kainas lyginti nekorektiška dėl kaimyninėje šalyje gaminamos pigios energijos iš valstybės dotuojamų vietinių akmens anglių ir to, kad didieji Lenkijos šiltnamiai įsikūrę apie šešis šimtus kilometrų į pietus nuo Lietuvos.
Lietuviams daržovių augintojams koją kiša ir dažnai nesišypsanti saulė.
„Galima koreguoti šilumą, drėgmę, mikroklimatą, bet negalima užsisakyti saulės. Štai 2015 m., lyginant su prieš tai buvusiais metais, buvo 22 proc. mažiau šviesos. Šiemet iš viso tragedija – net 42 proc. mažiau šviesos, lyginant su 2014 m. ir 2013 m.“, – pasakoja šiltnamių versle jau septyniolika metų dirbantis vyras.
Jis paaiškino, kad šiltnamio daržovėms palankus yra šaltas žiemos oras su daug sniego ir mažai debesų. Tokiu atveju šiltnamis sugeria saulės spindulius tiek tiesiogiai, tiek sugerdamas juos nuo šviesą atspindinčio sniego.
Patenka ir į Rusiją?
Verslininko teigimu, didelių kainų pokyčių daržovių rinkoje galima laukti tik atsitikus nenumatytiems veiksmams, tokiems kaip potvyniai ar didelės sausros.
2015 m., lyginant su prieš tai buvusiais metais, buvo 22 proc. mažiau šviesos. Šiemet iš viso tragedija – net 42 proc. mažiau šviesos, lyginant su 2014 m. ir 2013 m.
„Tokie dalykai sujudina rinką. Tačiau pastarieji septyneri metai visoje Vakarų Europoje šiltnamininkystės verslui yra blogi. Yra didžiulė perprodukcija“, – sako M.Pupienis.
„Kietaviškių gausos“ vadovas aiškino, jog vienam hektaro šiltnamiui pastatyti reikalingas milijonas eurų.
M.Pupienis tiki, kad šiltnamių verslo ateitis Lietuvoje – šviesi, nes šis sektorius sėkmingai veikia ir yra plečiamas visame pasaulyje.
Nors „Kietaviškių gausa“ dideliu šiltnamių kiekiu pasigirti negali ir teoriškai juose užaugintos produkcijos pakaktų tik Lietuvai, tačiau prekybiniai ryšiai su užsienio partneriais vis tiek palaikomi. Lietuviškų pomidorų, agurkų ar salotų gali įsigyti ir latviai bei estai, taip pat vidurvasarį daržovės siunčiamos į Baltarusiją.
Tiesa, rytinė kaimynė prašo, kad lietuviai savo produkciją atsiųstų be įmonės rekvizitų ar ženklinimų, tiesiog įdėdami į kartoninę dėžutę.
Neoficialiai šnekama, kad tokį baltarusių pageidavimą gali lemti šioje šalyje po Rusijos įvesto embargo vakarietiškai produkcijai susiformavusi nauja verslo šaka – vakarietiškų produktų reeksportas į Rusiją, ženklinant juos kaip baltarusiškus gaminius.
Darbuotojus surenka autobusai
Išsiplėtus šiltnamių teritorijai reikės daugiau darbo rankų. Šiuo metu įmonėje pluša apie du šimtai darbuotojų, tačiau labai greitai bus įdarbinta dar apie 50.
Jau šiandien „Kietaviškių gausa“ darbuotojus iš jų namų skirtingose aplinkinio regiono gyvenvietėse surenka autobusu.
„Toliausiai nuo šiltnamio gyvena darbuotojas, kurio namai nutolę nuo čia 60 km“, – pasakoja M.Pupienis.
Įmonėje darbas vyksta viena pamaina – nuo šeštos valandos ryto iki trečios valandos dienos, o savaitgaliais dirbama labai retai, pavyzdžiui, prireikus būtinai nurinkti vienos ar kitos rūšies daržoves.
„Kietaviškių gausos“ direktoriaus teigimu, daržoves skinančių įmonės darbuotojų atlyginimą sudaro dvi dalys – bazinė alga ir 20 proc. priedas nuo nuskintos produkcijos vertės. Be to, vyksta ir kasmetiniai darbuotojų vertinimai, o po jų mokami priedai.
