Per metus Darbo birža įdarbina arba kvalifikaciją kelti išsiunčia daugiau nei 80 tūkst. jaunų žmonių. Jiems skirti ir ES lėšomis remiami projektai. Tarp jų 16-25 metų amžiaus žmonėms skirtas projektas „Pasitikėk savimi“.
Padėjo įsidarbinti 886 žmonėms
Lietuvos darbo birža tokio pobūdžio projektą jaunimui įgyvendina pirmą kartą, – teigia M.Jankauskienė.
Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė 15min.lt teigė, kad projektas skirtas jauniems žmonės, kurie šiuo metu nesimoko, nedirba ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. „Lietuvos darbo birža tokio pobūdžio projektą jaunimui įgyvendina pirmą kartą, kai taikomos ne tik aktyvios darbo rinkos politikos programos, bet kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis skatinama jaunimo integracija į darbo rinką ar švietimo sistemą teikiant socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo rinkoje paslaugas“, – teigė ji.
Projektas įgyvendinamas Alytuje, Anykščiuose, Jonavoje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Šalčininkuose, Šiauliuose, Šilutėje, Tauragėje, Telšiuose, Ukmergėje, Utenoje, Vilniuje ir Zarasuose.
Motyvaciniuose užsiėmimuose su nedirbančiu ir nesimokančiu jaunimu naudojamos neformalios priemonės, padedančios didinti jaunuolių savivertę ir atsakomybę, ugdyti ir palaikyti socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius ir pan.
Projekte jau dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. jaunuolių, iš jų – 886 įsidarbino, 606 įgijo profesiją ar darbo įgūdžių, 112 grįžo į švietimo sistemą.
Neadekvatūs lūkesčiai
Daugelis jaunų žmonių nori dirbti, tačiau dažnai jų lūkesčiai neatitinka galimybių.
Nuo balandžio mėnesio projekte įgyvendinama dar viena veikla „Susipažink su profesija“, kurios metu jauni žmonės turi galimybę susipažinti su paklausiomis profesijomis darbo rinkoje, padėti išspręsti asmenines profesinio kryptingumo problemas, sudarančias kliūtis užimtumui, pasirinkti profesiją ir geriau pažinti darbo rinką. Mokymuose gautas žinias ir praktinius įgūdžius gali pritaikyti realiose darbo vietoje. Šie užsiėmimai vyksta mokymo įstaigose ir pas darbdavius.
-
Darbuotojų rengimo centro vadovė R.Pečiukaitytė: „Gaila, kad Lietuvoje vis dar klesti vergovė“
-
Darbo nerandantiems žmonėms koją vis dažniau kiša ne žinių stoka, o prastas charakteris
-
Verslininkėmis tapusios mamos: „Savo svajonę pavertėme mėgstamu darbu“
-
Ekonomistai abiturientams: darbas „Maximos“ kasose daugeliui padėtų apsispręsti, ką studijuoti
Paklausta, kas labiausiai trukdo jauniems žmonės įsidarbinti, Darbo biržos atstovė paaiškino, kad daugelis jaunų žmonių nori dirbti, tačiau dažnai jų lūkesčiai neatitinka galimybių. „Kaip rodo bedarbio portretas, tarp registruotų jaunų bedarbių net 43 proc. neturi profesijos, beveik 31 proc. neturi darbo patirties. Daugiau nei 8 proc. turi tik pradinį išsilavinimą, nežino apskritai, ką norėtų dirbti ir kaip įsivaizduoja savo ateitį.
Todėl būtent ši jaunimo dalis, kuri neturi jokių profesinių kompetencijų, yra sunkiausiai integruojama ir kelia daugiausiai rūpesčių. Šiems jaunuoliams visose teritorinėse darbo biržose skiriama daug dėmesio – pirmiausia jie skatinami dalyvauti motyvaciniuose užsiėmimuose, kuriuose lavinami jų bendravimo ir socialiniai įgūdžiai, kalbama asmenybės pažinimo, savęs vertinimo, profesijos tinkamumo, pasirinkimo ir būsimos kryptingos karjeros temomis“, – teigė M.Jankauskienė.
Dirba savarankiškai
Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 6,3 tūkst. jaunų bedarbių.
Turintiems profesiją, bet nerandantiems darbo dėl darbo patirties trūkumo, darbo biržos specialistai jaunuoliams siūlo dalyvauti savanorystėje arba darbo praktikoje. Savanoriška veikla yra galimybė atrasti save kitose veiklose, susirasti naujų draugų ir galbūt geriau suvokti, ko iš tiesų nori siekti savo gyvenime.
Taip pat Darbo biržoje registruotas jaunimas gali su darbdaviu pasirašyti dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį ir darbo patirties įgyti konkrečioje darbo vietoje.
Populiariausia ir daugiausia naudos teikianti priemonė – remiamas įdarbinimas. Čia įgyjant darbo įgūdžių konkrečiose darbo vietose 2014 metais dalyvavo 10,5 tūkst., gavo paramą darbo vietai steigti – 1,4 tūkst., dalyvavo teritorinio judumo priemonėje. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 6,3 tūkst. jaunų bedarbių.
Galimybės skiriasi
Šiuo metu veikia 29 jaunimo darbo centrai daugelyje rajonų. Čia jaunimas gali lankytis net nesiregistruodamas darbo biržoje ir gauti įvairias informavimo ir konsultavimo paslaugas.
Jaunimas šalies darbo rinkoje turi nevienodas galimybes. Gerokai sunkiau siekti tikslų jaunimui, gyvenančiam atokiose šalies teritorijose, kaimuose, ypač, kur didelis nedarbas, ribotos finansinės galimybės, kur nesikuria verslai ir trūksta informacijos apie įvairias paslaugas bei veiklas. Visai kitokia situacija tų jaunų žmonių, kurie gyvena didmiesčiuose ir yra daugiau galimybių įsidarbinti arba dalyvauti įvairiose užimtumo veiklose.
Paslaugų prieinamumui didinti Darbo birža išplėtė jaunimo darbo centrų tinklą. Šiuo metu veikia 29 jaunimo darbo centrai daugelyje rajonų. Čia jaunimas gali lankytis net nesiregistruodamas darbo biržoje ir gauti įvairias informavimo ir konsultavimo paslaugas. Lietuvos darbo birža šiais metais planuoja įgyvendinti naujus jaunimui skirtus projektus, skirtus būtent tai jaunimo daliai, kuri sunkiai patenka į darbo rinką dėl motyvacijos stokos, socialinių įgūdžių ir darbinių gebėjimų trūkumo.
Taip pat, kalbant apie jaunimą, antrus metus jaunimo užimtumui skatinti Lietuvos darbo birža taiko europinę nuostatą – Jaunimo garantijų iniciatyvą – jaunuoliai per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo turi gauti kokybiško darbo pasiūlymą arba jiems sudarytos tęstinio mokymosi galimybės.
