Geologai sako, kad dėl didelių investicijų išgauti lietuvišką druską neapsimoka, tačiau iš gelmių ištrauktus gabaliukus galima pamatyti Vievio žemės gelmių informacijos centre.
Agurkų raugimui tiktų ne visa lietuviška druska
Lietuvos geologijos tarnyba, įvertinusi šio telkinio akmens druskos slūgsojimo sąlygas, kokybę, apskaičiavo išteklius – 545 mln. tonų. Tai reiškia, kad Lietuvos gelmėse kiekvienam šalies gyventojui yra po beveik 200 tonų akmens druskos.
Tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyrius vedėjos Audronės Dumšienės teigimu, druska slūgso kaip kupolas – padas yra 500 metrų gylyje, o skliautas – 450 metrų.
Pasak jos, druskos klodas, kuris naudojimui tinka be sodrinimo, yra tiktai 10 metrų storio.
„Ir tinka be sodrinimo antros rūšies valgomajai bei gyvulininkystėje naudojamai druskai gaminti, o kita druska turėtų būti perdirbama. Tai agurkų raugimui ir marinavimui tiktų nedidelė dalis druskos, ne viso klodo“, – pasakojo A.Dumšienė.
Lietuviška druska vidutiniškai turi apie 6 proc. turi priemaišų – anchidrito, molingų medžiagų, gipso, karbonatų. Halito kiekis yra nuo 90,9 proc. iki 98 proc.
