Užimtumo tarnybos BNS pirmadienį pateiktais duomenimis, minėti Ukrainos gyventojai po vasario 24 d. įsidarbino tiek per tarnybą, tiek savarankiškai. Jiems siūlomi vidutiniai atlyginimai svyruoja nuo minimalaus iki 2 tūkst. eurų.
Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruoti 7 066 Ukrainos gyventojai.
Pasak tarnybos, be minėtų profesijų, Lietuvoje jau dirba ne vienas IT specialistas, mokytojo, slaugytojo, gydytojo odontologo padėjėjas iš Ukrainos. Penkios Užimtumo tarnybos specialistės iš Ukrainos nuo praėjusios savaitės pabėgėlių centruose Kaune ir Vilniuje sutinka tautiečius ir konsultuoja įdarbinimo klausimais.
„Ukrainiečiai taip pat norėtų dirbti medicinos ir pedagogikos srityse, buhalteriais, pardavimo vadybininkais, teisininkais, administratoriais, virėjais, siuvėjais, pardavėjais ir pan. Tai – dominuojantys darbų pageidavimai. Ne vienas ukrainietis, savo šalyje dirbęs buhalteriu, čia įsidarbina valytoju. Kol kas tikrai nepastebime išrankumo – dauguma jų siekia kuo greičiau dirbti“, – teigia Užimtumo tarnyba.
Pasak jos, yra pavienių asmenų, įsidarbinančių retesnesėse pozicijose, pavyzdžiui, takelažininkai ir lynų sujungėjai, rinkodaros specialistai, fizioterapijos technikai ir fizioterapeutų padėjėjai, sociologai, antropologai, ekologijos inžinieriai, geologai ir geofizikai.
„Vidutiniai atlyginimai skirtingose pozicijose skiriasi ir svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų. Nekvalifikuotus darbus siūlančios įmonės pasiruošusios mokėti vidutiniškai iki 900 eurų. Kvalifikuotose pozicijose atlyginimai, žinoma, didesni. Didžiausi siekia apie 4 tūkst. eurų“, – nurodė Užimtumo tarnyba.
Kadangi Užimtumo tarnyboje darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas visiems darbo ieškantiems asmenims, jiems suteikiama galimybė tik pažymėti, kad sutiktų įdarbinti ir ukrainietį.
„Tai – savotiška prevencija dėl diskriminacijos atlyginimų klausimu“, – pabrėžia tarnyba.
Daugiausia įsidarbinusių kol kas yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didmiesčiuose. Karo pabėgėliai aktyviai darbinasi Druskininkų ir Palangos rajonų savivaldybėse, kiek mažiau – Utenos, Zarasų, Rokiškio, Biržų rajonų savivaldybėse.
Anot Užimtumo tarnybos, ukrainiečių įdarbinimo procesas vyksta įprasta tvarka, pradedant sveikatos patikrinimu, darbo sutarties pasirašymu, baigiant pranešimu „Sodrai“ apie įdarbinimą.
Pabrėžiama, kad darbo sutartis turi būti pateikiama užsienio piliečiui suprantama kalba (dažniausia – ukrainiečių, rusų, anglų kalba). Leidimų dirbti jiems nereikia.
Kadangi jie neturi sukaupę darbo stažo Lietuvoje, nedarbo draudimo išmokos ukrainiečiai gauti negalės, tačiau savivaldybių socialinės paramos skyriai, seniūnijos jiems skiria vienkartines ar kasmėnesines pašalpas. Šių vienkartinių išmokų dydžiai priklauso nuo politinių sprendimų ir kiekvienoje savivaldybėje gali skirtis.
Lietuvoje iš viso oficialiai registravosi beveik 39,6 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, dauguma jų – moterys ir vaikai.
