Apskaičiuota, kad sėdėdami darbe šiuolaikiniai žmonės praleidžia daugiau laiko, negu miegodami, o tai labai kenkia griaučių, raumenų ir kraujagyslių sistemoms. Siekiant įdiegti sveikesnius įpročius, vis daugiau įmonių susitikimus darbo reikalais rengia ne kabinetuose, o vaikštant lauke. O nuogąstavimai, esą ten dėl blaškančios aplinkos sunkiau susikaupti rimtiems pokalbiams, sveikatos specialistų teigimu, yra nepagrįsti. Pavyzdžiui, daugiau kaip trys ketvirtadaliai Stenfordo universitete Jungtinėse Valstijose atlikto tyrimo dalyvių daugiau idėjų iškėlė vaikščiodami negu sėdėdami, o ir idėjų buvo 60 procentų daugiau.
Kineziterapijos studijos „TuDu“ vadovė Liana Kandratavičiūtė-Stričkienė pabrėžia, kad vaikštant gryname ore teigiamai veikiama širdies kraujagyslių sistema, grynas oras suintensyvina galvos smegenų veiklą.
„Kai vaikščiodami keičiame aplinką, galvos smegenyse gaminasi naujos neuronų jungtys, kurios padeda lengviau įveikti darbo metu atsiradusius sunkumus, išspręsti tam tikras problemas, surasti naujų idėjų“, – sako L.Kandratavičiūtė-Stričkienė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Audriaus Daunoravičiaus teigimu, sėdimosios elgsenos mažinimas yra sveikintinas.
„Fizinis aktyvumas ir mityba yra žmogaus, taigi ir darbuotojo, sveikatos pagrindas, ir sėdimosios elgsenos mažinimas yra sveikintina iniciatyva. Aš manyčiau, kad vaikštant kaip tik galima labiau susikoncentruoti, ir dauguma pranešėjų, kurie daro pranešimus didelėms auditorijoms, jeigu atkreiptumėte dėmesį, jie juos atlieka stovėdami.
Dar neteko matyti, kad kažkuris rimtas pranešimas būtų atliekamas sėdint. Fizinis aktyvumas ir mąstymą skatina, nes, jeigu žmogus propaguoja aktyvų gyvenimo būdą, tai jo mąstymas gali pagerėti iki 15 procentų“, – tikina sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik 2 mln. planetos žmonių miršta dėl to, kad per mažai juda – vien Europos regione dėl nepakankamo fizinio aktyvumo kasmet miršta apie 600 tūkst. asmenų, o fizinio aktyvumo stoka jau pripažįstama kaip atskiras ligų, nuo kurių pasaulyje miršta apie 60 proc. žmonių, rizikos veiksnys. Dėl šių priežasčių specialistai ragina išnaudoti visas progas pajudėti lauke, net ir tada, kai oro sąlygos nedžiugina.
Kaip skelbia PSO, nepakankamai juda trečdalis europiečių, o Lietuvoje tokių žmonių – 46 procentai. Tiesa, darbdaviams nutarus skatinti juos vaikščioti lauke sprendžiant dalykinius reikalus, patariama nesiimti įgyvendinti pokyčių drastiškai.
