IPK buvo suformuota Lietuvos Vyriausybės 2009 metais su tikslu patarti Lietuvos institucijoms, kaip gerinti šalies investicinę aplinką. Komisiją sudaro pirmaujančių užsienio bendrovių aukščiausio lygio vadovai. Šiame posėdyje Lietuvoje lankosi IPK nariai, einantys aukščiausio lygio vadovų pareigas bendrovėse „Microsoft“, „Strategic Staffing Solutions“, CSC, „Baltic Property Trust Asset Management“, „Bank M2M Europe“, „Nomura“, „Global Beach Group“, „TeliaSonera“, „Fluidigm Corporation“.
„IPK narių patirtis ir rekomendacijos yra itin vertingos Lietuvai. Vyriausybė siekia patobulinti darbo santykius reguliuojančius teisės aktus, sukurti sąlygas didesniam darbo valandų lankstumui, tobulesniam viršvalandžių reguliavimui. Vienu iš svarbiausių prioritetų ir toliau išlieka administracinės naštos verslui mažinimas“, – sakė ūkio ministras Evaldas Gustas.
Susitikime ūkio ministras IPK nariams pristatė Lietuvos verslo aplinką, investavimo galimybes, iššūkius ir galimus šių iššūkių sprendimo būdus. Pasak E. Gusto, Lietuva nuolat siekia pagerinti sąlygas verslo aplinkai. Tai parodo ir Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ rezultatai, pagal kuriuos iš 189 valstybių Lietuva pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17 vietą.
Didžiausias dėmesys turi būti teikiamas faktoriams ribojantiems šalies konkurencingumą ir stabdantiems tiesiogines užsienio investicijas.
„Lietuvoje po ekonomikos krizės stabilizuoti viešieji finansai, atkurtas investuotojų pasitikėjimas, padidintos finansavimo galimybės įmonėms ir sukurtos spartaus ekonomikos atsigavimo prielaidos. Visgi, didžiausias dėmesys turi būti teikiamas faktoriams ribojantiems šalies konkurencingumą ir stabdantiems tiesiogines užsienio investicijas“, – sakė ūkio ministras.
Pasaulio banko Konkurencingumo indekse nurodoma, kad Lietuva pagal galimybę pritraukti talentą užima 135 vietą pasaulyje, o pagal darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo praktiką – 130 vietą. 2013 m. pavasarį VšĮ „Investuok Lietuvoje“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 47 proc. šalies darbdavių mano, kad Lietuvoje per griežtai reguliuojamas darbuotojų atleidimas, 36 proc. norėtų modernesnio terminuotų sutarčių reguliavimo, o 27 proc. – laisvesnės viršvalandžių apskaitos.
„Tai trukdo ne tik potencialiems užsienio investuotojams, bet ir apsunkina galimybes šalyje veikiančioms bendrovėms plėstis ir įdarbinti naujus darbuotojus. Modernizuojant darbo santykius Lietuvoje būtina pertvarkyti ir šiuose sprendimuose didelį vaidmenį atliekančią Trišalę tarybą, reorganizuojant ją į reprezentatyvią, efektyvią ir gebančią sprendimus priimti patariamąją struktūrą“, – sako Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė.
IPK nariai atkreipė dėmesį, kad be modernesnio Darbo kodekso, Lietuvai būtina užtikrinti rinkoje reikiamų specialistų parengimą. Pavyzdžiui, asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad iki 2016 metų Lietuvoje trūks 6000 IT srities specialistų. 2012 m. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta apklausa parodė, kad 44 proc. apklaustų bendrovių negalėjo įdarbinti naujų darbuotojų, nes rinkoje nebuvo tinkamos kvalifikacijos specialistų.
„Mūsų bendrovė nusprendė įsikurti Lietuvoje būtent dėl čia esančių talentingų darbuotojų. Renkantis šalį plėtrai labai didelį vaidmenį atlieka galimybė įdarbinti nusimanančius žmones, kurių kvalifikacija atitinka naujausias rinkas tendencijas. Lietuvai, norint ir toliau rodyti gerus rezultatus, būtina stebėti darbo rinką ir turėtų aiškų veiksmų planą, kaip reformuoti švietimo sistemą. Švietimo bendruomenė turi pradėti labiau bendradarbiauti su verslu ir užtikrinti, kad darbo rinka nepritruktų reikiamos kvalifikacijos profesionalų“, – sako Cynthia J. Pasky, viena iš IPK narių bei JAV IT ir verslo paslaugų bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ vadovė.
Pasak IPK narių, tarp IT srities bendrovių Lietuva jau įsitvirtino, kaip patraukli šalis plėtrai, tačiau tolesniam šio sektoriaus vystymuisi pradeda trukdyti specialistų trūkumas. Todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moksleivių nuspręstų studijuoti tiksliųjų mokslų krypties specialybes, kurių darbuotojų šiuo metu itin trūksta. Užsienio investuotojų nuomone, Lietuvai padėtų dualinio mokymo modelio įdiegimas. Šio, itin Vokietijoje populiaraus, modelio pagalba studentai įvairias profesijas įgyja dalį laiko praleisdami mokymo įstaigose, o kitą dalį – įmonėse, kur teorines žinias iškart pritaiko praktikoje.
Pasak E. Gusto, Ūkio ministerija planuoja įgyvendinti projektą, skirtą neformalios pameistrystės diegimui smulkaus ir vidutinio verslo pramonės įmonėse. Projekto esmė – suteikti paramą įmonėms, kurios nori pačios apmokyti reikiamos kompetencijos darbuotojus ir per tai išbandyti neformalios pameistrystės organizavimo bei rėmimo priemones. Šios priemonės galėtų būti multiplikuojamos ateityje, įgyvendinant dualinio mokymo schemas.
IPK teigiamai vertina per metus Lietuvoje pasiektą progresą. Praėjusiais metais jie didžiausiomis šalies problemomis įvardino ilgą teritorijų planavimo procesą, perdėtą ir itin griežtą reguliacinę naštą verslui. Šiemet buvo priimtas naujas Teritorijų planavimo įstatymas, supaprastinantis ir sutrumpinantis šį procesą nuo 1,5 metų iki 2-5 mėnesių. Be to, siekiant įvertinti ir optimizuoti verslo priežiūros institucijas, jų efektyvumas pradėtas matuoti veiklos efektyvumo rodikliais.
„Verslo savininkai jau pastebėjo besikeičiantį kontroliuojančių institucijų požiūrį. Jos pereina nuo baudėjo vaidmens ir šiuo metu dirba labiau kaip verslo konsultantės. Net 69 proc. apklaustų įmonių pastebi, kad teigiamai kinta inspektorių požiūris į verslą. Pačios priežiūros institucijos tarpusavyje pradėjo dažniau dalintis gerąja praktika, o ateityje padėtį pagerinti ir biurokratinę naštą sumažinti turėtų ir sparti el. paslaugų plėtra”, – sakė E. Gustas.
Teigiami pokyčiai atsispindi ir šalį pasiekiančių investicijų skaičiuje. Šiais metais VšĮ „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva pradėti veiklą ar plėstis Lietuvoje nusprendė 22 užsienio investuotojų. Šie projektai sukurs beveik 1550 naujų darbo vietų. Lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, investicinių projektų skaičius padidėjo beveik 50 proc., numatomas sukurti naujų darbo vietų skaičius išaugo daugiau nei du kartus.
