Lietuvoje veikia 20 „Mere“ parduotuvių, valdomų UAB „Valientė“, Latvijoje – 5. Pasak pranešimo spaudai, kitose Europos šalyse – Vokietijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje – „Mere“ savo veiklą baigė. Kokios to priežastys ir kaip iš viso veikia šis prekybos tinklas?
Per porą metų gali tapti svarbiu rinkos dalyviu
Pricer.lt ekspertų nuomone, „Mere“ šiuo metu yra greičiausiai augantis prekybos tinklas.
„Ir panašu, kad tokiais tempais per porą metų taps pastebimu žaidėju. Nepaisant to, kad jis rusiško kapitalo, prekiauja rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, neturi stabilaus asortimento, yra nepatogiose vietose. Bet užtikrina žemas kainas pirkėjams ir skaidrias bei paprastas sąlygas tiekėjams“, – daro išvadą ekspertai.
Pasak pranešimo spaudai, nuvykus į šį prekybos tinklą matoma prekybinė salė, nustatyta paletėmis, keli šaldikliai ir patalpa-šaldytuvas, kasos stalai.
„Tai yra minimalios investicijos į parduotuvę – ne daugiau, kaip 20 tūkst. eurų“, – mano Pricer.lt specialistai.
Portalo teigimu, tai nėra žemų kainų (angl. hard discount) parduotuvė klasikine prasme, kaip kartais bandoma įvardinti šią parduotuvę, o labiau išparduotuvė ar „reikalingų arba o gal prireiks prekių“ parduotuvė – eidamas čia nesi tikras dėl to, kas čia bus, tik supranti, kad bus kažkas pigaus.
Pricer.lt pastebi, kad asortimente yra ir lietuviškų tiekėjų – „Volfas Engelman“, „Krekenavos agrofirma“, „Daisena“, dalis įmonių (kaip „Daivida“, kitaip žinoma, kaip „Rokiškio mėsinė“) šifruojasi po užsakomaisiais gaminiais.
Pagal kilmės šalis yra rusiškų, baltarusiškų prekių, bet daug latviškų, estiškų, lenkiškų, ukrainietiškų, turkiškų, vokiškų, šveicariškų prekių, galima aptikti net „Lidl“ tinklo prekių ženklų.
Ne visas prekes galima palyginti, bet kainų skirtumas yra nuo 20 iki 50 procentų, o kai kur ir daugiau.
Vienoje parduotuvėje apyvarta per metus - ir porą milijonų
Norint pakliūti į šį prekybos tinklą tiekėjas turi atsiųsti pasiūlymą su savo prekės mažmeninėmis kainomis kituose tinkluose. Pardavimo kaina „Mere“ tinklui turi būti tokia, kad tinklo lentynos kainos būtų mažiausiai 20 procentų žemesnės nei konkurentų (Maxima, IKI, Norfa, Rimi ir pan.), bet tuo pačiu užtikrintų jiems 32 procentų antkainį (anksčiau buvo 16 procentų), rašoma pranešime spaudai.
Pardavėjas turi savo transportu pristatyti prekes ir jas pasiimti atgal, jeigu jos neparduodamos.
„Baltijos šalyse šis tinklas pilnaverčių prekių vadybininkų ir neturi – sprendimą priimantys darbuotojai yra Rusijoje, o čia dirba tik techniniai darbuotojai, tvarkantys ir filtruojantys informaciją pagal nustatytas taisykles. Tiekėjas tikrai tokiomis sąlygomis neveš neaiškios, brangios, sunkiai realizuojamos prekės, nes teks po poros savaičių pasiimti atgal“, – teigia Pricer.lt.
Portalas skaičiuoja, kad viena „Mere“ parduotuvė per metus pardavė prekių už apie 2 milijonus eurų.
„Jeigu imti kokį prekybos tinklą – tai jų panaši parduotuvė pardavinės už 3 milijonus eurų. Turint galvoje, kad "Mere" parduotuvėje nėra kai kurių kategorijų prekių – tai yra geri rodikliai“, – rašoma pranešime spaudai.
O kaip gi „Mere“ tinklas vilioja savo pirkėjus į parduotuves? Juk matome tik straipsnius po jų atidarymų, jokios reklamos radijuje, televizijoje.
Atsakymas yra paprastas – jie yra nuėję į socialinius tinklus. Pagrindinio profilio stebėtojų skaičius 70 000 yra sulyginamas su „Rimi“, „Norfa“, o sudėjus papildomus miestų profilius, tai ir „IKI“ prekybos tinklo stebėtojų skaičių pasieks, nors „Mere“ tinkle – tik 20 parduotuvių.
Kodėl užsidarė kitose šalyse
Pricer.lt pastebi, kad kitose Europos Sąjungos šalyse „Mere“ užsidarė, o Baltijos šalyse klesti.
„Negi Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos pirkėjas, tiekėjas yra tokie patriotiški, kad boikotavo rusišką tinklą ir jam teko išeiti? Deja, priežastis yra paprastesnė – kitose šalyse yra didesnė konkurencija, didesnė žemų kainų parduotuvių dalis ir „Mere“ paprasčiausiai neatlaikė konkurencijos“, – rašoma pranešime spaudai.
Tuo tarpu Lietuvoje yra labai žema konkurencija, vyrauja keli prekybininkai, naujam gamintojui ar tiekėjui yra sunku įeiti į rinką.
„Konkurencijos pabaiga galima laikyti 2012 metus, kai buvo uždarytas paskutinis vietinių tinklų žemų kainų projektas „Super Netto“, nes jie visi suprato, kad vartotojų skaičius ribotas ir pardavinėti pigiau tą patį produktą tam pačiam vartotojui neapsimoka – jis nupirks ir brangiau. Rinką kiek sujaukė atėjęs „Lidl“, tačiau dabar ir jis su kitais Lietuvos tinklais vykdo eksperimentą, o kiek dar brangiau vartotojas gali nupirkti“, – teigia Pricer.lt ekspertai.
Tad tokia aplinka, kai dominuoja keli tinklai, kurie bando maksimizuoti pelnus, kai naujam tiekėjui ar naujai prekei patekti į rinką yra neįmanoma misija, kai gyventojas maistui išleidžia 1/3 savo pajamų, yra labai palanki tokio tipo merėms.
„Ir Lietuvos bankas, ir Konkurencijos Taryba gali kiek nori daryti tyrimus rodančius, kad Lietuvoje kainos nėra sukeltos – tokių parduotuvių, kaip „Mere“ egzistavimas ir sėkminga plėtra rodo, kad taip nėra.
Belieka tikėtis, kad toliau krentanti vartotojų perkamoji galia paskatins Lietuvos tinklus pradėti realiai konkuruoti kaina arba po 2-3 metų jiems jau reikės galvoti ką daryti su 60 o ne 20 „Mere “parduotuvių“, – mano Pricer.lt ekspertai.
