Skamba neįtikėtinai, tačiau aukštos kokybės šunų ir kačių ėdalą gaminanti gamykla, Kėdainiuose buvo pastatyta, įrengta ir veiklą pradėjo pačiam „Kormotech“ stebėtojų tarybos vadovui Rostyslavui Vovkui fiziškai net nedalyvaujant. Verslo pradžia Lietuvoje buvo vykdoma COVID-19 pandemijos įkarštyje, tad visi pokalbiai ir pasitarimai vyko virtualiai. Kėdainiuose įrengtoje gamykloje per metus pagaminama 20 tūkst. tonų produkcijos – šlapio kačių ir šunų ėdalo.
Šiuo metu ukrainiečių įmonė planuoja statyti ir antrąją gamyklą, kurios tikslas – net 40 tūkst. tonų produkcijos per metus. „Esame iš Ukrainos – šalies, kurią dėl karo šiandien vargu ar galima būtų pavadinti idealia verslo vieta. Deja, bet vietinę rinką vargina ne tik karas, vis dar susiduriame su biurokratija, tam tikra korupcija ir reguliavimo suvaržymais. Natūralu, kad Ukrainos verslas nori ne tik išgyventi, bet ir augti, o tam būtina apdrausti savo rizikas“, – apie sprendimą investuoti Lietuvoje sakė R. Vovkas.
Natūralu, kad Ukrainos verslas nori ne tik išgyventi, bet ir augti.
Metinė daugiau nei dvidešimt metų gyvuojančios ir kačių bei šunų ėdalą gaminančios „Kormotech“ apyvarta siekia 152 mln. JAV dolerių, šiuo metu ji turi 3 gamyklas ir daugiau nei 1350 darbuotojų 5 šalyse. Įmonės produktai parduodami 44 pasaulio šalyse, įskaitant Pietų Korėją, Egiptą ir Malaiziją. Dar visai neseniai ši produkcija gaminta dviejose Ukrainos gamyklose. Nuo 2020 metų prie jų prisidėjo dar viena gamykla, įsikūrusi Kėdainių mieste Lietuvoje.
„2020 m. Kėdainių gamyklą paleidome naudodamiesi ZOOM programėle, nes tai buvo karantino laikotarpis. Kitoje šalyje tai atrodytų neįmanoma, bet Lietuvoje procesas susistemintas taip, kad ne tik gamyklos paleidimas, bet ir jos statyba, įrengimas bei prijungimas galėjo įvykti fiziškai man net nedalyvaujant“, – džiaugėsi įmonės vadovas.
Kadangi antrosios gamyklos statybos projekto vertė – 60 mln., jis pateko į 14 didžiausių Lietuvos ekonomikos investuotojų sąrašą ir iš Lietuvos ūkio ministerijos gavo stambaus investuotojo statusą. Ši investicija ne tik sukurs naujas darbo vietas, bet ir gerokai prisidės prie vietos ekonomikos plėtros.
Investuoti Lietuvoje – verta
„Kormotech“ kelias Lietuvoje prasidėjo nuo bendradarbiavimo su „Investuok Lietuvoje“. Šis tarpininkas tarp valdžios ir verslo padeda bendrauti su laisvosios ekonominės zonos ( LEZ) atstovais, taip pat padeda spręsti daugelį su LEZ veikla susijusių klausimų.
„Visų pirma, mūsų pasirinkta laisvoji ekonominė zona yra strategiškai patogioje vietoje, pačioje Lietuvos širdyje, Kėdainių mieste. Dėl šios puikios vietos galime efektyviai gabenti produktus keliais ir per uostus, o tai pagerina logistikos pajėgumus. Valstybės politika garantuoja, jog per pirmuosius dvejus Lietuvoje investuojančios įmonės veiklos metus, bet kokie jos patikrinimai atliekami išimtinai rekomendaciniu ir konsultaciniu pagrindu“, – džiaugėsi R. Vovkas.
Sprendimą investuoti būtent Lietuvoje palengvino ir palankios mokesčių sąlygos laisvojoje ekonominėje zonoje. Statant pirmąją gamyklą įmonė atleista nuo pajamų mokesčio mokėjimo 10 metų. Antroji „Kormotech“ gamykla mokesčių lengvata galės naudotis net 20 metų, mat numatytasis projektas pripažintas ypač reikšmingo masto.
„Kormotech“ planuoja, jog dėl sumažintos mokestinės naštos bei investicijų grąžos per ateinančius septynerius metus įmonė iš viso atgaus apie 60 proc. investicijų. Tai, be abejo, supaprastina procesą ir leidžia sutelkti dėmesį į projekto vykdymą.
„Pirmosios gamyklos veiklos pradžia sutapo su pandemija, todėl visas įrangos montavimas ir paleidimas vyko vietinių įmonių dėka. Tai parodė, kad jų teikiamos paslaugos Lietuvoje yra labai aukšto lygio.“
Sprendimą investuoti būtent Lietuvoje palengvino ir palankios mokesčių sąlygos laisvojoje ekonominėje zonoje.
Įmonė taip pat gavo dotaciją gamyklų teritorijoje įrengti saulės elektrines. Net 60 proc. jos kainos kompensuoja Europos Sąjunga. Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos „Kormotech“ gamyklose Lietuvoje ir Ukrainoje 15 proc. visos suvartojamos elektros bus gaunama iš saulės energijos.
Susidūrė ir su iššūkiais
Nepagailėjęs Lietuvai komplimentų, Rostyslavas išskyrė ir keletą verslo vystymo mūsų šalyje trūkumų. Teritoriškai tiek esama, tiek būsima gamyklos yra pačiame Kėdainių mieste, todėl, jo manymu, ateityje įmonė gali susidurti su kvalifikuoto personalo trūkumu. Vienas galimų sprendimų – darbuotojai iš gretimų miestų – Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Jonavos, kuriems būtų kompensuojamos transporto išlaidos. Pažymėtina, kad atlyginimų vidurkis šiuose miestuose – didesnis nei Kėdainiuose, tad planuojama, jog išlaidos personalui taip pat augs.
Žemės sklypas, skirtas numatomai įmonės plėtrai, kainavo daugiau nei 1,3 mln. eurų. Nors tai nėra labai didelė suma stambiems investuotojams, tačiau aukšta nekilnojamojo turto kaina gali būti neigiamas veiksnys smulkesniems. Taip pat antrosios gamyklos projektas Lietuvos statybų įmonėms yra gana sudėtingas ir tik nedaugelis yra pajėgios tokį įgyvendinti. „Kormotech“ pavyko rasti vos tris rangovus, galinčius atlikti numatomą darbų kiekį.
Taip pat susiduriama su iššūkiais energetikos srityje: „Elektros stočių galia nėra visiškai išnaudojama. Jei montuojame, pavyzdžiui, saulės baterijas, neturime galimybės grąžinti pagamintos elektros atgal į tinklą, nes esama pastotė dar nėra modernizuota iki tokio lygio“, – kalbėjo R. Vovkas.
Su esamais ir būsimais investuotojais Lietuvoje „Kormotech“ įmonių grupės vadovas pasidalino 5 patarimais, kaip prižiūrėti investicinį projektą.
1. Projektui turėtų vadovauti asmuo, kuris supranta šalies mentalitetą ir niuansus. Vėliau šis darbuotojas gali padėti sukurti optimalų ryšį tarp šalies, kurioje investuojama, ir šalies, kuri investuoja.
2. Būtina iš anksto atsirinkti visas vietines advokatų kontoras, su kuriomis būtų galima bendradarbiauti. Svarbu įsivertinti, ar jos pajėgios dirbti jūsų greičiu.
3. Gerai išanalizuoti valstybės paramą būsimiems investuotojams ir kokie mokesčiai yra taikomi.
4. Išsiaiškinti, ar žemės sklypas paruoštas statybai dėl nutiestų komunikacijų.
5. Pasigilinti į vietos įmonių darbo specifiką bei lankstumą. „Kormotech“ atveju statant pirmąją gamyklą, įrangos montavimas ir paleidimas vyko internetu. Internetinis kuravimo procesas vyko nepriekaištingai.
„Sėkmė priklauso ne tik nuo skaičiukų. Žmogiškasis faktorius taip pat labai svarbus. Turime suprasti, jog užsienio įmonei pradėjus veiklą vystyti Lietuvoje mezgasi ir tarpasmeniniai santykiai, vyksta kultūriniai mainai. Geranoriškumas, stiprus bendravertybinis pagrindas bei pagarba sunkiai išmatuojami, tačiau ne mažiau lemtingi verslo plėtros faktoriai“, – baigiamuosius akcentus sudėlioja Rostyslavas Vovkas.
