„2020 m. rezultatus vertiname kaip kredito unijų reformos išdavą. Šis sektorius jau trečius metus iš eilės yra pelningas, kredito unijos pamažu tampa konkurencinga skolinimosi alternatyva, ypač verslui regionuose. Vis dėlto labai svarbu neužmigti ant laurų ir atidžiai vertinti paskolų bei užstato kokybę, gautu pelnu stiprinti kapitalą“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Kredito unijų turtas padidėjo 22 proc. ir sudarė 965 mln. Eur, arba 2,6 proc. bankų sistemos turto. Tai didžiausias turto augimas per pastaruosius penkerius metus, kurį lėmė kredito unijose gausėjantys indėliai. Jų suma per nagrinėjamą laikotarpį išaugo beveik 150 mln. Eur, arba daugiau kaip penktadaliu, – iki 844 mln. Eur (2019 m. – 695 mln. Eur).
Kredito unijos per praėjusius metus savo nariams buvo suteikusios 665 mln. Eur paskolų, iš jų 530 mln. Eur – gyventojams ir 135 mln. Eur – įmonėms (2019 m. atitinkamai 456 ir 114 mln. Eur). Paskolų fiziniams asmenims, palyginti su 2019 m., suteikta 16 proc. daugiau, įmonėms – 18 proc. daugiau.
Pajinis kapitalas padidėjo 7,1 mln. Eur, arba 14,4 proc., – iki 56,5 mln. Eur. Kredito unijų tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, sudarė 97 proc. pajinio kapitalo, o tai svarbu atsižvelgiant į COVID19 pandemijos keliamą riziką.
2020 m. kredito unijų sektorius uždirbo 6,6 mln. Eur neaudituoto pelno (2019 m. – 3,6 mln. Eur audituoto pelno). 53 kredito unijos uždirbo 7,1 mln. Eur pelno, o 7 kredito unijos patyrė 0,5 mln. Eur nuostolį. Aktyviai skolinusios, kredito unijos uždirbo ketvirtadaliu daugiau grynųjų palūkanų, grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) grupė, vienijanti 45 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupė, vienijanti 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios į specializuotus bankus kredito unijos – iš viso 60 kredito unijų, vienijančių daugiau kaip 163 tūkst. narių.
Visos – ir centrinės, ir atskiros kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. Be finansinių paslaugų teikimo savo narėms, centrinės kredito unijos stebėjo ir tikrino jų prisiimamą riziką, pagal poreikį palaikė jų likvidumą.
