„Kredito unijų sektorius yra aktyvus, tai matome ir iš finansinių rodiklių. Augimas tvarus, tačiau daliai kredito unijų derėtų atkreipti dėmesį vertinant ir valdant vėluojamas grąžinti paskolas, kad ateityje dėl jų nekiltų problemų“, – sako Lietuvos banko Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
Aktyviai skolindamos kredito unijos uždirbo 17 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 23 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Didžiausią kredito unijų pajamų dalį (79 proc.) sudarė palūkanų pajamos.
Kredito unijų suteiktos paskolos grynąja verte per ketvirtį padidėjo 33,8 mln. Eur (4,6 proc.) ir sudarė 763,2 mln. Eur (2021 m. antrąjį ketvirtį paskolos augo 39,2 mln. Eur, arba 5,7 proc., prieš metus – 24,4 mln. Eur, arba 3,9 proc.). Skolinimas gyventojams, kuriems suteiktos paskolos sudarė 77 proc. paskolų portfelio, išaugo 19,4 mln. Eur (3,4 proc.) – iki 587,4 mln. Eur, įmonėms – 14,4 mln. Eur (8,9 proc.) – iki 175,7 mln. Eur.
Aptariamu laikotarpiu daugiausia augo būsto paskolos – 15 mln. Eur (5 proc.), kurios sudarė daugiau kaip 40 proc. viso paskolų portfelio.
Kredito unijų priimti indėliai išaugo 63,7 mln. Eur (7,7 proc.) ir sudarė 890,2 mln. Eur, iš jų 256,8 mln. Eur – indėliai iki pareikalavimo ir 633,4 mln. Eur – terminuotieji indėliai.
Didžiausią indėlių portfelio dalį (92,5 proc.) sudarė gyventojų indėliai. Lietuvos banko duomenimis, per trečiąjį ketvirtį palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 17 kredito unijų, vidutinė palūkanų norma už šiuos indėlius sudarė 1,1 proc.
Trečiąjį šių metų ketvirtį kredito unijų pajinis kapitalas padidėjo 2,4 proc. ir sudarė 61,3 mln. Eur. Augimas sietinas su didėjančiu kapitalo poreikiu, didėjant kredito unijų skolinimo apimčiai. Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, trečiąjį ketvirtį išaugo 2,7 proc. – iki 59,9 mln. Eur, o jų dalis analizuojamo laikotarpio pabaigoje sudarė 98 proc. pajinio kapitalo.
Aptariamu laikotarpiu neveiksnių (blogų) paskolų dalis visame portfelyje sumažėjo nuo 9,2 proc. iki 8,6 proc., taip pat sumažėjo ir daugiau kaip 60 d. vėluojamų grąžinti bei nuvertėjusių paskolų apimtis. Tiesa, 19 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kurių skolinius įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau negu 60 d. iš eilės. Ateityje jos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų, neigiamai paveiksiančių jų veiklos rezultatą ir kapitalą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) grupė, vienijanti 45 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupė, vienijanti 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios kredito unijos – iš viso 60 kredito unijų, vienijančių beveik 167 tūkst. narių. Be pagrindinės buveinės, kredito unijos paslaugas teikė 75 struktūriniuose padaliniuose. Pelningai dirbusios 55 kredito unijos uždirbo 8,1 mln. Eur pelno, o 5 kredito unijos patyrė 0,1 mln. Eur nuostolį.
Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. Be finansinių paslaugų teikimo savo narėms, centrinės kredito unijos stebėjo ir tikrino jų prisiimamą riziką, pagal poreikį palaikė jų likvidumą.
Naujausius kredito unijų veiklos rodiklius rasite čia.
