„Pelno nesiekiančios organizacijos neretai sulaukia padidinto finansų rinkos dalyvių dėmesio. Gauname indikacijų, kad vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai organizacijos, dirbančios su Rytų kaimyninėmis šalimis, susiduria su sunkumais atsidarydamos sąskaitas ir atlikdami jų veiklai būtinus mokėjimus“, – pranešime žiniasklaidai sakė LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
„Finansų įstaigų taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės turėtų būti adekvačios tokių subjektų keliamai rizikai, todėl raginame netaikyti „vieno standarto“ principo, o įsigilinti į kiekvieną atvejį atskirai“, – pridūrė ji.
LB teigimu, finansų įstaigos, nustatydamos ir vertindamos pelno nesiekiančių organizacijų keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, turėtų vadovautis rizikos vertinimu pagrįstu metodu ir vertinti su konkrečia organizacija susijusius rizikos veiksnius, atsižvelgti į jų veiklos specifiką, tikslus ir kitas svarbias aplinkybes.
Ypač svarbu, kad ne pelno organizacijos, kurių veikla susijusi su vystomuoju bendradarbiavimu, parama demokratijai, saugumo ir stabilumo erdvės, tvaraus vystymosi plėtojimu Europos Sąjungos valstybėse, turėtų galimybių vykdyti savo veiklą Lietuvoje ir naudotis finansų sistemos teikiamomis paslaugomis.
Siekdamos nustatyti, ar pelno nesiekiančios organizacijos kelia didesnę riziką, finansų įstaigos turėtų vertinti, ar, pavyzdžiui, organizacija neremia jurisdikcijų, siejamų su didesne pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, ar jos veikla nesiejama su ekstremizmu ar palankumu teroristams, ar nėra susijusi su didelės vertės lėšų pervedimu į jurisdikcijas, susijusias su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, atsižvelgti į kitą svarbią informaciją.
LB nuomone, dalykinių santykių su pelno nesiekiančiomis organizacijomis, kaip ir kitais atvejais, finansų rinkos dalyviai turėtų nepradėti arba juos nutraukti tik tuo atveju, jeigu jie negali suvaldyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos.
