Kraujagyslių protezai
Gydydami kraujagyslių ligas, chirurgai atlieka stambiųjų ir smulkiųjų periferinių arterijų rekonstrukcines operacijas. Tam pasitelkiami kraujagysliniai protezai, kurie yra integruojami į patologinę kraujagyslę.
Protezo implantacija gali išgelbėti gyvybę ir atkurti gyvybiškai svarbų pažeisto organo aprūpinimą krauju, bet naudojant įprastus protezus išlieka rizika, kad protezas neįaugs, prasidės infekcija ir prireiks pakartotinės operacijos.
Siekdami išspręsti šią problemą, kraujagyslių chirurgai m. dr. Mindaugas Paškevičius ir m. dr. Tomas Baltrūnas išvystė unikalų dirbtinės kraujagyslės (protezo) prototipą.
Nauja technologija
„Mūsų technologija yra unikali, tokios pasauly niekas nėra sukūręs“, teigia M. Paškevičius. Modifikavę polimerinę medžiagą ir junginius, turinčius didelį savitąjį (aktyvųjį) paviršių bei trombogenines savybes, chirurgai sukūrė protezą su trombogenišku išoriniu paviršiumi, kuris sukelia kraujo krešėjimą.
Mūsų technologija yra unikali, tokios pasauly niekas nėra sukūręs.
Kai implantas yra paliekamas kraujagyslės viduje, jo išorinis paviršius sudaro trombą, todėl mažėja kraujo tėkmė apie implantuotą dengtą stentą – tinklinį vamzdelį, kuris arterijoje veikia kaip atrama ir padeda išlaikyti ją atvirą. Susidaręs trombas, skatina aplinkinių audinių įaugimą ir sumažina atmetimo bei infekcijos riziką.
Sukūrus trombogenišką išorinį paviršių, vidinė implanto polimero siena turi išlikti antritrombogeniška, tą užtikrins modifikavimo fizinių ir cheminių procesų sąlygų optimizavimas.
Šio projekto finansavimui T. Baltrūnas ir M. Paškevičius kartu su įmone UAB „Baltijos medicininiai sprendimai“ pateikė paraišką pasinaudoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama ES struktūrinių fondų priemone „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“. Gautų lėšų suma siekė beveik 100 tūkst. eurų.
„Mes kūrėme ne pačią kraujagyslę – ji jau yra sukurta ir seniai naudojama kraujagyslių chirurgijoje, bet mėginome surasti tokią technologiją, kuri padėtų susidaryti trombui išorėje, kai dirbtinė kraujagyslė yra implantuojama“, papildė M. Paškevičius.
Mėginome surasti tokią technologiją, kuri padėtų susidaryti trombui išorėje.
Protezai su trombogenišku išoriniu paviršiumi gali būti naudojami tiek atviroms sintetinių protezų operacijoms, tiek ir dengtų endovaskulinių procedūrų stentų gamyboje.
Projekto eiga
Prototipo trombogeninės savybės pirmiausia buvo išbandytos in vitro – su žmogaus krauju. Pastebėjus, kad išorėje susidaro trombas, pereita prie testavimo gyvūnų modelyje in vivo. Bandymams naudoti smulkieji gyvūnai – pelės ir triušiai, nes jų organizmai yra jautriausi svetimkūniams. Implantas nebuvo atmestas, kitų neigiamų reakcijų nepastebėta. „Dvi sudėtingiausios užduotys buvo surasti tinkamas chemines medžiagas, kurios skatintų kraujo krešėjimą ir kaip jas „užkrauti“ ant išorinio implanto paviršiaus, kad nebūtų pažeistas vidinis”, pasakoja M. Paškevičius.
Tolesni tyrimai ir investicijos
Tikslas – sukurti dirbtinės kraujagyslės sieną su trombogenišku išoriniu ir antitrombogenišku vidiniu paviršiumi – buvo pasiektas. Toliau, pasak M. Paškevičiaus, turės vykti tyrimai su stambiaisiais gyvūnais, pavyzdžiui, kiaulėmis.
„Šis produktas dar nėra sertifikuotas, jį reikia patentuoti, bet iki tol laukia daug žingsnių, tarp kurių ir klinikiniai tyrimai, poveikis po sterilizacijos, tiesioginis sąlytis su organizmu ir pan., bet tai – labai tolimas etapas, daug darbo ir metų į priekį.
Laukia daug žingsnių, tarp kurių ir klinikiniai tyrimai.
Dar neaišku, kas ir kiek pasikeis, galbūt net pati implanto struktūra. Mes toliau dirbame, eksperimentuojame. Norint judėti į priekį, tai yra brangu, vien tik savų resursų neužteks, todėl ateityje, jei dar bus progų pateikti paraišką ES finansavimui, mes tikrai dalyvausime“, – dalinasi chirurgas.
Sekite naujienas internete http://www.esinvesticijos.lt/ ir www.eimin.lrv.lt.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
