EIB paskola bus skirta iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), dar vadinamo Junkerio planu. Dar apie 10 proc. lėšų jėgainei skirs pati „Lietuvos energija“.
Projektui 150 mln. eurų paramą rugsėjį suteikė Europos Komisija (EK).
Elektrinę už 178,29 mln. eurų turėtų statyti „Steinmuller Babcock Environment“ konsorciumas, kuriame yra didžiausia Lenkijos inžinerinių ir infrastruktūros objektų statybų grupė „Budimex“ ir Lietuvos dujotiekių statybos bendrovė „Kauno dujotiekio statyba“, o jos biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą už 149,65 mln. eurų turėtų įrengti Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“.
Jėgainę sudarys du kogeneracijos įrenginiai – pirmajame bus deginamos neperdirbamos komunalinės atliekos, o antrasis bus kūrenamas biokuru. Komunalinių atliekų deginimo įrenginio elektrinė galia sieks 18 MW, o šiluminė galia – 53 MW. Biokuro įrenginio elektrinė ir šiluminė galia sudarys atitinkamai 70 MW ir 174 MW.
Vilniaus kogeneracinę jėgainę šalia „Vilniaus energijos“ trečiosios termofikacijos elektrinės Gariūnuose ir Vilniaus regiono komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos planuojama pastatyti iki 2018-ųjų pabaigos. Kol kas projektas bus plėtojamas tik „Lietuvos energijos“ jėgomis, o vėliau, jei bus rastas partneris – kartu su juo. Vyriausybė pernai projektą pripažino svarbiu valstybei.
Junkerio planas yra skirtas investiciniams infrastruktūros projektams, švietimo sistemoms, tyrimams ir inovacijoms, be to, gali pasinaudoti ir nedidelės verslo bendrovės. Lėšos iš šio fondo yra skolinamos.
