Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

„Lietuvos energija“ – labiausiai ūkio ministrą džiuginanti valstybės įmonė

Preliminariais, neaudituotais duomenimis, valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veikla 2013 metais buvo 11,9 proc. pelningesnė nei 2012 metais – įmonės uždirbo 484 mln. litų normalizuoto grynojo pelno (t. y. grynojo pelno, eliminavus turto ir žaliavos mokesčius valstybei ir bankų bankrotų įtaką). Tokie duomenys pateikiami Valdymo koordinavimo centro parengtoje dvylikos mėnesių tarpinėje VVĮ ataskaitoje, apžvelgiančioje 137 valstybės valdomų įmonių veiklą.
„Lietuvos energija“
„Lietuvos energija“ / BFL/Tomo Lukšio nuotr.

„Šįmet ypatingai nudžiugino UAB „Lietuvos energija“ įmonių grupė, kuri po trejų metų nuostolingos veiklos dirbo pelningai ir uždirbo net 117 mln. litų grynojo pelno. Būtent pelninga šios įmonės veikla lėmė geresnius tiek energetikos sektoriaus, tiek ir viso valstybės valdomų įmonių portfelio rezultatus.“ – teigė ūkio ministras Evaldas Gustas.

Įmonių pelningumas didėjo dėl augančių pardavimo pajamų, kurios per visus 2013 metus paaugo 3,1 proc., arba 225 mln. litų ir beveik nesiskyrė nuo pagrindinės veiklos sąnaudų augimo tempo. Labiausiai portfelio pardavimo pajamas augino energetikos sektorius, konkrečiai – UAB „Lietuvos energija“ bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės. Neigiamai šį rodiklį labiausiai veikė UAB „Lietuvos geležinkeliai“, kurių pardavimo pajamos daugiausia dėl kritusių tarptautinių krovinių vežimo apimčių sumažėjo 100 mln. litų, iki 1,6 mlrd. litų.

Labiausiai portfelio pardavimo pajamas augino energetikos sektorius, konkrečiai – UAB „Lietuvos energija“ bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės. Neigiamai šį rodiklį labiausiai veikė UAB „Lietuvos geležinkeliai“, kurių pardavimo pajamos daugiausiai dėl kritusių tarptautinių krovinių vežimo apimčių sumažėjo 100 mln. litų, iki 1,6 mlrd. litų.

Ataskaitos duomenimis, 2013 metų VVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža siekė 2,6 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnė nei 2012 metų pabaigoje. Nuosavo kapitalo grąža per metus augo visuose VVĮ sektoriuose, išskyrus susiekimo sektorių. Anot Valdymo koordinavimo centro l.e.p. vadovo Mariaus Bario, Lietuvos VVĮ nuosavo kapitalo grąža nors ir paaugo per 2013 metus, tačiau vis dar atsilieka nuo palyginamųjų užsienio įmonių. „Atlikta palyginamoji Lietuvos energetikos ir susisiekimo sektorių įmonių analizė su panašiomis užsienio įmonėmis atskleidė, jog šių Lietuvos VVĮ nuosavo kapitalo grąža yra du–tris kartus mažesnė nei palyginamųjų įmonių, labiausiai dėl sąlyginai žemo turto apyvartumo rodiklio.“ – sakė M. Barys.

VVĮ portfelio rinkos vertė per metus paaugo 9,6 proc. ir 2013 metų pabaigoje siekė 15,1 mlrd. litų. Vilniaus vertybinių popierių akcijų biržoje listinguojamų VVĮ akcijų vertė per metus padidėjo 12,4 proc., tačiau nusileido visų akcijų OMXV indekso vertės pokyčiui (18,7 proc.). Labiausiai – atitinkamai 29,4 ir 13,2 proc. – šoktelėjo energetikos bendrovių AB LESTO ir AB „Litgrid“ akcijų vertės. Tuo tarpu nuostolius didinusios AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų kursas nusirito 42,3 proc. Listinguojamų VVĮ palyginimas su kitomis tų pačių sektorių bendrovėmis atskleidė, jog dauguma VVĮ yra sąlyginai „pigios“, t. y. jų akcijų kainų ir grynojo pelno santykis (P/E rodiklis) yra žemesnis nei palyginamųjų užsienio bendrovių.

Jau antrus metus iš eilės dvylikos mėnesių tarpinėje VVĮ veiklos ataskaitoje Valdymo koordinavimo centras skaičiuoja ir VVĮ sukurtą pridėtinę vertę valstybei, leidžiančią įvertinti ne tik įmonių pelningumą iš finansinės perspektyvos, bet ir sukuriamą naudą visoms suinteresuotoms šalims: darbuotojams, kreditoriams, valstybei kaip akcininkui ir mokesčių gavėjui bei mažumos akcininkams. Preliminariais duomenimis, 2013 metais visų VVĮ sukurta pridėtinė vertė padidėjo 3,8 proc. ir siekė daugiau nei 3,5 mlrd. litų. VVĮ pridėtinės vertės palyginimas su Lietuvos bendruoju vidaus produktu (BVP) rodo, jog 2013 metais VVĮ indėlis į valstybės ūkį sudarė 2,97 proc., o reikšmingiausia sukuriamos vertės dalis teko kelioms didžiausioms įmonėms – „Lietuvos geležinkelių“ (sukurta pridėtinė vertė siekė apie 1,1 mlrd. litų), „Lietuvos energijos“ (880 mln. litų) bei „EPSO-G“ (209 mln. litų) įmonių grupėms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos