„Sprendimą pradėti platinti obligacijas priėmėme dėl keleto priežasčių. Visų pirma, siekdami diversifikuoti skolos portfelį, kuris šiuo metu finansuojamas tik iš bankų gautomis paskolomis. Tokiu būdu prie mūsų vykdomų žaliosios energetikos projektų savo investicijomis galės prisidėti ir Lietuvos piliečiai“, – pranešime spaudai sakė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Anot jo, „Lietuvos energijos“ obligacijos galėtų būti įdomios Lietuvoje veikiantiems pensijų fondams, kurių lėšos šiuo metu didžiąja dalimi yra investuojamos užsienyje.
Planuojama, kad pirmoji obligacijų programos emisija, esant tinkamoms sąlygoms rinkoje, bus išplatinta 2017 metais.
Šiuo metu pradedama vykdyti obligacijų platintojo atranka, kuria siekiama pasirinkti tiekėją, būsiantį atsakingu už visą pasiruošimo ir obligacijų platinimo procesą. Tikimasis, kad obligacijų platintojo atrankoje dalyvaus tiek vietiniai, tiek tarptautiniai bankai, ją planuojama užbaigti kovo mėnesį.
Atrinktasis tiekėjas turės parengti programos struktūrą, strategiją, bus atsakingas už visą pasiruošimo ir platinimo procesą – „Lietuvos energijai“ padės pasirinkti kredito reitingo agentūrą, gauti kredito reitingą, paruošti platinimui reikalingą dokumentaciją, o vėliau rūpinsis obligacijų platinimu bei prekybos antrinėje rinkoje palaikymu.
D.Misiūno teigimu, „Lietuvos energija“ nuosekliai įgyvendina grupės strateginį tikslą plėtoti atsinaujinančios energijos gamybą, todėl platina būtent žaliąsias obligacijas. Už jas gautas investuotojų lėšas įsipareigojama panaudoti tik žaliosios energetikos projektams – atsinaujinančiai energetikai, energetinio efektyvumo sprendimams, išmaniojo tinklo plėtrai bei atliekų tvarkymui.
Panašios obligacijų platinimo praktikos laikosi ir tokios Europos energetikos bendrovės kaip „E.ON“, „Fortum“, „DONG Energy“, „Eesti Energia“, „Latvenergo“ ir kitos. Lyginant su jomis, šiuo metu „Lietuvos energija“ turi ne tik vieno tipo finansavimą, bet ir vieną mažiausių skolos portfelių apskritai.
„Lietuvos energijos“ skolos ir nuosavo kapitalo santykis 2016 metų trečiąjį ketvirtį buvo 0,34, kai tuo tarpu „Eesti Energia“ siekė 0,59, „Latvenergo“ – 0,39, o švedų „Vattenfall“ – net 1,14.
Prieš daugiau nei dešimtmetį obligacijas vidaus ir užsienio rinkose yra platinusi tuometinė elektros perdavimo tinklo operatorė „Lietuvos energija“, kuri po įvairių pertvarkų galiausiai tapo „Lietuvos energijos gamyba“ – dabartinės „Lietuvos energijos“ grupės įmonė. Paskutinė 7,5 mln. eurų nominalios vertės emisija buvo išplatinta 2006-ųjų rugsėjį, o išpirkta 2009 metų rudenį.