„Mūsų tikslas – grąžinti pinigus už sausį ir vasarį, ieškosime būdų ir dar kartą bandysime juos grąžinti“, – BNS penktadienį sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Pasak jo, šį papildomą avansą įmonė jau bandė grąžinti per „Swedbank“ gruodžio 7-ąją, po pasitarimo pas premjerę, dieną iki įsigaliojant JAV sankcijoms „Belaruskalij“, tačiau gruodžio 8-ąją pinigai grįžo atgal į „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitą, pavedimą atmetus „Belaruskalij“ aptarnaujančio banko Rusijos bankui-korespondentui VTB.
M.Dubauskas neįvardijo grąžintinos pinigų sumos. BNS skaičiavimais, už dviejų mėnesių paslaugas ji galėtų siekti apie 10 mln. eurų.
BNS žiniomis, pasitarime pas Ingridą Šimonytę dalyvavo susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai Marius Skuodis ir Gabrielius Landsbergis bei „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
Pabandėme grąžinti, bet bankas atmetė.
I. Šimonytė šią savaitę kaip normalų veiksmą įvertino tai, kad įmonė iki gruodžio 8 dienos prašė avansinių mokėjimų, nes ji negalėjo rizikuoti, kad jai liks nesumokėta. Ji tikino apie avansus sužinojusi šią savaitę ir „Lietuvos geležinkelių“ buvo paprašyta juos grąžinti.
„Paprašėme, kad avansas būtų grąžintas, kuris neatitinka įprastinės praktikos“, – žurnalistams sakė premjerė.
Yra dvi galimybės grąžinti pinigus
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vadovas Eimantas Vytuvis BNS sako manantis, jog yra dvi avanso grąžinimo galimybės, tačiau abi jos nėra greitos.
„Norint atlikti avansinio mokėjimo gražinimą, reikalingas kreipimasis į OFAC (JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biura) dėl specialios licencijos išdavimo, kuri apimtų konkrečios operacijos atlikimą, jei ta operacija pagal bendrąją licenciją negali būti atliekama“, – koomentare BNS sakė E. Vytuvis.
„Kitu atveju galbūt būtų galima mokėjimą atlikti remiantis tuo, jog šis avanso grąžinimas yra atsitiktinis ir būtų paremtas LTG išėjimu iš sutarties su „Belaruskalij“ remiantis force majeure aplinkybėmis –Vyriausybės nutarimu ar valstybės priimtu įstatymu“, – pridūrė jis.
M.Bartuška ketvirtadienį sakė, jog papildomas avansinis mokėjimas buvo atliktas „Belaruskalij“ iniciatyva, o paskutiniai mokėjimai, – nežinant „Lietuvos geležinkeliams“.
„Tada kilo klausimas, ką su jais daryti. Vėlgi teisinė kolizija, kad sutartyje nėra numatyta, kaip grąžinti ar negrąžinti (avansą – BNS). Jeigu grąžiname, gali iš to kilti teisinės pasekmės. Pabandėme grąžinti, bet bankas atmetė“, – LRT televizijai aiškino M.Bartuška.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovų, pereiti prie išankstinių apmokėjimų su „Belaruskalij“ buvo susitarta spalio pabaigoje, kad įsigaliojus JAV sankcijoms ir bankams po gruodžio 8 dienos nustojus aptarnauti pavedimus, „Lietuvos geležinkeliai“ neliktų be pinigų už iki tol jau suteiktas paslaugas.
M.Dubauskas patvirtino, kad vėliau buvo rastas bankas, sutikęs aptarnauti mokėjimus, tačiau jo neįvardijo.
„Negaliu. Dabartinėje situacijoje greičiausiai šis bankas jau nebedalyvautų atsiskaitymuose“, – LRT radijui penktadienį sakė M.Dubauskas, paprašytas įvardyti banką.
Jis patvirtino, kad įmonės atstovai bendravo su Lietuvoje registruotomis finansų bei e. pinigų įstaigomis, bankais, tačiau jis neigė, kad taip buvo siekiama užsitikrinti atsiskaitymą.
„Kad mes galėtume pasinaudoti force majeure aplinkybe, kuri yra numatyta sutartyje su „Belaruskalij“, mes turėjome turėti labai aiškų atsakymą, ar yra galimybės atsiskaityti, ar ne“, – teigė M.Dubauskas.
„Buvo prašoma ir neigiamų atsakymų raštu, kad kilus ieškiniui arba jei reikėtų aiškintis arbitraže, kad mes galėtume pateikti įrodymą, jog atsiskaityti nebuvo jokių galimybių“, – pridūrė jis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį teigė asmeniškai aiškinęsis, ar įmanoma sutartį su „Belaruskalij“ nutraukti, o avansą grąžinti. Jis pranešė, jog yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą ir trauktis iš posto.
Penktadienį M.Skuodis pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ vadovas toliau gali eiti pareigas, ir paprašė įmonės valdybos įvertinti M.Bartuškos veiksmus.
Įmonės valdyba ketina posėdžiauti gruodžio 14 dieną, o apie sprendimus bus pranešta po to rengiamoje spaudos konferencijoje.
