„Tikėtina, kad artimiausiu metu pradėsime atstatyti Rengės ruožą, kad išspręstume šį klausimą“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Jis negalėjo pasakyti, kiek kainuos darbai – ankstesniais skaičiavimais, investicijos siektų apie 20 mln. eurų.
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusi už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager teigė, kad išardyto Rengės ruožo problemą išspręstų jo atstatymas.
EK spalio pradžioje paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių, kur veikai „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamykla, į Rengę Latvijoje, ir skyrė įmonei beveik 28 mln. eurų baudą. Lietuva buvo įpareigota ištaisyti pažeidimą – atstatyti bėgius arba imtis kitų priemonių konkurencijai atkurti.
Pasak M. Bartuškos, labiausiai tikėtinas sprendimas, kuris ištaisytų pažeidimą, būtų Rengės ruožo atstatymas.
„Europos Komisijai tai yra pakankamas ir aiškus situacijos sprendimas, nes tai situacijos atstatymas į tą, kuri buvo prieš 9 metus. Bet nepriklausomai nuo Rengės, ruošiame struktūros pakeitimą, įgyvendinant geriausią praktiką pagal Vokietijos modelį“, – trečiadienį kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai į Rengę 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo.
Dividendai priklausys nuo rezultatų
Vyriausybei „Lietuvos geležinkeliams“ kitąmet numačius skirti beveik 36 mln. eurų keleivių vežimui kompensuoti, įmonės vadovas Mantas Bartuška sako, kad dalis šios sumos gali būti skirta dividendams, kurie priklausys nuo bendrovės veiklos rezultatų. Anot jo, Lietuva yra paskutinė Europos valstybė, kur keleivių vežimą pradės subsidijuoti valstybė.
„Dėl dividendų spręsime kitais metais, pasibaigus šiems finansiniams metams. Europoje yra aiškus reguliavimas, kur keleivių vežimas išsprendžiamas per subsidijas, ir Lietuva yra paskutinė Europos šalis, kuri kitais metas išspręs šį klausimą. Mūsų tikslas, kad tos subsidijos ateityje būtų kuo mažesnės. Be abejo, sieksime, kad mūsų rezultatai būtų kuo didesni ir kuo jie bus didesni, tuo galėsime mokėti valstybei didesnius dividendus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė M.Bartuška.
2018 metų valstybės biudžeto projekte numatyta geležinkeliams skirti 35,752 mln. eurų keleivių vežimo nuostoliams kompensuoti.
Bendrovė iš keleivių vežimo veiklos pernai patyrė 36,5 mln. nuostolių, o per šešis šių metų mėnesius – 16,8 mln. eurų, arba 6,1 proc. mažiau nei pernai.
Geležinkeliai šiemet per tris ketvirčius uždirbo 3,7 mln. eurų grynojo pelno (pernai sausį-rugsėjį – 3,8 mln. eurų). Bendrovės nepaskirstyti nuostoliai birželio pabaigoje siekė 6,327 mln. eurų.
Valstybės valdomų įmonių dividendai nuo šių metų yra susieti su jų nuosavo kapitalo grąžos rodikliu – jiems gali būti skiriama nuo 60 proc. iki 85 proc. paskirstytinojo pelno. Daugiausiai (85 proc.) jo turi skirti bendrovės, kurių nuosavo kapitalo grąža neviršija 1 proc., tuo metu didesnę kaip 15 proc. grąžą pasiekusios įmonės turi mokėti ne mažiau kaip 60 proc. paskirstytinojo pelno dividendus.
„Lietuvos geležinkelių“ nuosavo kapitalo grąža pirmąjį pusmetį buvo neigiama – minus 0,4 proc., todėl bendrovė, turėdama paskirstytinojo pelno, 85 proc. jo turėtų skirsti dividendams.
Vyriausybė gali leisti mokėti mažiau dividendų – pavyzdžiui, jei bendrovė dalyvauja įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį projektą. Šia nuostata anksčiau ne kartą naudojosi ir „Lietuvos geležinkeliai“, įgyvendinantys europinės vežės „Rail Baltica“ projektą.
