Išimtis, leidžianti netaikyti šių europinių reikalavimų, jei didelė dalis maršrutų vyksta už Europos Sąjungos ribų, baigia galioti šiemet.
Nepratęsus termino, „Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimais, tektų skubiai įsigyti 32 traukinius su vagonais, o tai įmonei kainuotų apie 449 mln. eurų.
Taip pat didžiulių investicijų reikėtų peronams atnaujinti stotyse ir stotelėse, jų Lietuvoje yra per 100.
Susisiekimo ministerija taip pat nurodo, kad finansiškai ir techniškai būtų sudėtinga visose stotyse vienu metu įrengti vietas, kuriose judėjimo negalią turintys asmenys galėtų pranešti apie savo atvykimą ir prireikus sulaukti pagalbos – tokia įranga yra tik pagrindinėse šalies geležinkelio stotyse.
Ar pritarti išimčių pratęsimui, Vyriausybė spręs kitą savaitę.
„Jei Vyriausybė to nepatvirtintų, jau šių metų pabaigoje įsigaliotų reikalavimas visus riedmenis pritaikyti neįgaliesiems. Tai būtų finansiškai nepakeliama. Yra paskaičiuota suma, kurios per du mėnesius ar per pusę metų skirti negalėtų nei bendrovė, nei visa valstybė“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas.
2007-aisiais patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas taip pat įpareigoja pritaikyti traukiniuose kelionės informacijos sistemą girdėjimo ar regos negalią turintiems asmenims.
M. Dubausko teigimu, dalis „Lietuvos geležinkelių“ traukinių atitinka visus minimus reikalavimus, bet ne senieji.
„Bet kalbama apie jų palaipsninį pakeitimą – tam ir reikalinga pratęsti išimtį. Riedmenų atnaujinimo programa bus susijusi ir su elektrifikavimu, t. y. pirksime naujus elektrinius riedmenis, tad, savaime suprantama, jie bus pritaikyti ir neįgaliųjų poreikiams“, – tvirtino M. Dubauskas.
