Finansų ministerijos teigimu, patikslintame kitų metų biudžeto projekte LTG numatyta iš viso skirti 284,4 mln. eurų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų.
Projekte numatyta teisė ministerijai valstybės vardu skolintis 79,2 mln. eurų geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, 36,5 mln. eurų – ruožų Kaišiadorys–Klaipėda ir Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimui, 6,1 mln. eurų – nuostolingam keleivių vežimui kompensuoti, dar 4,8 mln. eurų – karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo infrastruktūros projektams, BNS pranešė ministerija.
„Šis sprendimas (skirti beveik 80 mln. eurų infrastruktūrai – BNS) yra numatytas tiek garantijų, tiek skolinimosi limite numatant galimybę, kad visgi prioritetas yra teikiamas garantijoms. Ir jeigu įmonė turės pajėgumų pasiskolinti ir vykdyti šią veiklą iš savo asignavimų, tai valstybė suteiks garantiją. Jeigu matysime, kad tokių galimybių įmonė neturi, tai mes turėsime teisę pasiskolinti ir suteikti tuos asignavimus įmonei“, – BNS sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Šiuo atveju žiūrėsime į konkretų poreikį, vertinsim galimybes ir tik tuomet sprendimas bus priimtas“, – pabrėžė ministrė.
Pasak G.Skaistės, geležinkelių elektrifikavimui papildomai siūloma skirti daugiau nei 36 mln. eurų atsižvelgus į 400 mln. eurų vertės projekto svarbą.
„Taip, yra numatomi papildomi pajėgumai skolintis valstybei elektrifikavimo (LTG – BNS) projekto kofinansavimui – 36 mln. eurų, kurių pirminiame (valstybės biudžeto – BNS) projekte nebuvo“, – sakė G.Skaistė.
Susisiekimo ministerija BNS teigė, jog įmonė nėra pajėgi skolintis strateginių projektų finansavimui, todėl norėtų iš valstybės gauti dotaciją.
„LTG nėra pajėgi prisiimti daugiau finansinių įsipareigojimų. Susisiekimo ministerija nuo pat pradžių kalbasi su Finansų ministerija apie dotaciją strateginiams projektams“, – BNS teigė ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.
Pasak jos, šios lėšos reikalingos ypač svarbiems geležinkelių projektams – pagrindinės magistralinės linijos elektrifikavimui ir europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“, kurių didžiąją dalį finansuoja Europos Sąjunga.
Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai nemažai pajamų šiemet praradusiems „Lietuvos geležinkeliams“ patikslintame šių metų biudžete skirta papildomai 155 mln. eurų: 72 mln. eurų – dotacija elektrifikavimo projektui, o dar iki 83 mln. eurų paskolų garantija – kitai infrastruktūrai palaikyti bei kompensuoti prarastas pajamas.
Tačiau šiemet praradusi nemažai pajamų LTG grupė nepajėgė ir nesiekė pasiskolinti su valstybės garantija.
Geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ BNS pranešė, kad šiemet iš valstybės biudžeto ji gaus 45 mln. eurų balansuoti pajamas ir sąnaudas, be to, iki metų pabaigos įmonė turėtų gauti dar 94,7 mln. eurų Vilniaus–Klaipėdos linijos elektrifikavimui ir kitų iš ES finansuojamų projektų kofinansavimui, būtiniausiems infrastruktūros priežiūros ir palaikymo darbams.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pavasarį yra sakęs, kad Lietuvoje gabenamų geležinkelių krovinių šiemet gali sumažėti apie 48 proc. iki 26,5 mln. tonų (pernai – 51 mln. tonų), o LTG grupė dėl to neteks apie 150 mln. eurų pajamų.
LTG grupės krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ per 9 šių metų mėnesius pervežė apie 23,6 mln. tonų krovinių – 37 proc. mažiau nei tuo pačiu laiku pernai.
