„LTG Cargo“ vadovas atmeta kaltinimus ir sako, kad tarifas kiekviename maršrute yra skirtingas.
Geležinkelių įmonių asociacijos direktorius Tomas Keršis Seimo ekonomikos komitete trečiadienį tikino ,kad „LTG Cargo“ naudodamasi išimtine teise vežti krovinius į Karaliaučių iš šio tranzito gautomis pajamomis subsidijuoja kitus pervežimus.
„Kaip žinote, šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ turi išimtinę teisę vykdyti Kaliningrado tranzitą (...). Tai nekvestionuojama, tačiau problema ta, kad pajamos, gautos už tranzitinių krovinių vežimą, niekaip nėra atskirtos, ir faktas, kad „LTG Cargo“ naudoja tas pajamas kitiems vežimams subsidijuoti“, – komitete trečiadienį sakė T.Keršis.
Jis tvirtino, kad „LTG Cargo“ krovinius veža pigiau nei sumoka infrastruktūros valdytojai – kitai antrinei „Lietuvos geležinkelių“ įmonei „LTG Infra“. Todėl T.Keršis siūlo atskirti iš tranzito gaunamas pajamas, galbūt – į atskirą įmonę.
Tai nekvestionuojama, tačiau problema ta, kad pajamos, gautos už tranzitinių krovinių vežimą, niekaip nėra atskirtos, ir faktas, kad „LTG Cargo“ naudoja tas pajamas kitiems vežimams subsidijuoti.
Tačiau „LTG Cargo“ vadovas Egidijus Lazauskas tikino, kad galutinė užsakovų sumokama kaina turi daugiau dedamųjų ir yra didesnė nei tvirtina T.Keršis.
„Pateiktas, raštuose minimas skaičius yra ištrauktas iš konteksto ir neatspindi visos kainos dedamosios. Kaina formuojama ne tik už vagono vežimą, yra už tuščio vagono sugrąžinimą, bendro parko panaudojimą, yra dokumentų tvarkymas. Tai nėra ta kaina, kuri įvardinta pono Keršio raštuose. Tai yra didesnė kaina“, – komitete aiškino E.Lazauskas.
„Mes nesame suinteresuoti dirbti į nuostolį ir negalime už gryną pinigą priimti šitų faktų, kad vežame dempinguodami kainas“, – pridūrė jis.
„LTG Cargo“ vadovas pabrėžė, kad galutinių tarifų, kuriuos sumoka klientai, bendrovė neviešina ir skelbia tik tarifo dalį.
Tačiau Ekonomikos komiteto nariai paragino įmonę skelbti galutinius klientų sumokamus tarifus.
„Geležinkeliams turbūt būtų nesunku tą bazinį tarifą paskelbti, kuris apimtų visas sudedamąsias dalis“, – sakė komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys.
Liberalas Eugenijus Gentvilas siūlė komitetui suformuluoti poziciją, reikalautant paviešinti galutinius tarifus.
„Čia nepakanka gražiai paprašyti per mikrofoną, būkit geri, pateikit bazinius (tarifus – BNS). Manau, kad turime suformuoti komiteto poziciją – prašome, pateikite bazinius tarifus“, – pareiškė E.Gentvilas.
Savo ruožtu E.Lazauskas tvirtino, kad universalaus bazinio tarifo nėra, jis priklauso nuo maršruto.
„Važiuojant iš vieno taško į kitą Lietuvoje, yra daug maršrutų, nuvažiuotų kilometrų skaičių daugini iš atskirų dedamųjų (...). Mums reikėtų pažiūrėti konkrečias kryptis, iš konkrečios krypties į konkrečią stotį, tada galima pažiūrėti, kaip tas bazines dalis sudėlioti“, – sakė „LTG Cargo“ vadovas.
Privatūs vežėjai taip pat piktinosi, kad visus prašomus geležinkelių pajėgumus kasmet gauna tik „Lietuvos geležinkelių“ įmonė.
Anot T.Keršio, taip neefektyviai naudojami valstybės ištekliai – beveik 40 proc. pajėgumų lieka nepanaudota.
