Susisiekimo viceministras sako, kad ministerija šią situaciją jau aiškinasi, o Viešųjų pirkimų tarnyba dar laukia galutinio administracinio teismo sprendimo, todėl, jos vadovės žodžiais, kol nebaigtas vienas karas, nėra prasmės pradėti kitą.
„Pirkimų situaciją aptarsime ne tik „Lietuvos geležinkeliuose“, bet visose valstybinėse įmonėse ir jų antrinėse įmonėse“, – BNS sakė komiteto narys konservatorius Jurgis Razma.
Anot jo, „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės neskelbdamos viešųjų pirkimų taip pat diskriminuoja Lietuvos tiekėjus.
„Savotiškai diskriminuojami Lietuvos tiekėjai, nes kai perka kokias detales iš Rusijos ar Ukrainos, tai sumoka iš anksto arba per penkias dienas, o su lietuviais tiekėjais naudojasi galimybe išlaikyti atsiskaitymo terminą 45 dienas“, – viename komiteto posėdžių kalbėjo J.Razma.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Virgilijus Poderys teigė, kad tokia situacija „Lietuvos geležinkeliuose“ susidarė, nes jų antrinėse įmonėse nėra valstybės atstovų.
Komitetas kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydamas pateikti informacijos dėl „Lietuvos geležinkelių“ grupės pirkimų. Susisiekimo viceministras Valdas Klimantavičius teigia, kad ministerija šią situaciją jau aiškinasi.
„Šiuo metu esame užklausę „Lietuvos geležinkelių“, kad duotų paaiškinimus į tuos pastebėjimus. Kai gausime atsakymus į užduotus klausimus, galėsime daryti kažkokias išvadas“, – BNS kalbėjo V.Klimantavičius.
Viceministras: geležinkelių antrinių įmonių pirkimai turi būti vieši
Pasak V.Klimantavičius, „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės turėtų būti perkančiosios organizacijos ir skelbti viešuosius pirkimus, o ne kitais būdais įsigyti prekes ir paslaugas. Anot jo, tą yra konstatavusi tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tiek teismai.
„VPT ir teismai yra pasisakę, kad „Lietuvos geležinkelių“ antrinės bendrovės, kurios nelaikė savęs perkančiosiomis organizacijomis ir nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo, veikė neteisingai. Kol kas kitos išeities negu vadovautis įstatymu nėra. Jos (antrinės įmonės – BNS) turi veikti kaip perkančiosios organizacijos“, – Ekonomikos komiteto posėdyje aiškino V.Klimantavičius.
VPT pernai birželį pareiškė, kad „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės yra perkančiosios organizacijos, todėl joms turi galioti Viešųjų pirkimų įstatymas. Laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė sako, kad tarnybos pozicija šiuo klausimu nesikeičia.
„Mūsų išvada yra apskųsta ir šiuo metu dar laukiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo. Kol jo nėra, kažkokių proaktyvių veiksmų papildomai imtis nelabai protinga. Kol nebaigėme vieno karo, nėra prasmės pradėti kitą“, – BNS tvirtino J.Petkuvienė.
„Lietuvos geležinkeliai“: konkurencinės sąlygos nelygios
„Lietuvos geležinkelių“ atstovo Manto Dubausko teigimu, grupės antrinės įmonės „LG Cargo“ ir Vilniaus lokomotyvų remonto depas jau įsiregistravo perkančiosiomis organizacijomis, tačiau tai nėra teisinga, nes dėl to jos atsidūrė nelygiose konkurencinėse sąlygose, palyginti su kitais rinkos dalyviais.
Daugelis gamintojų viešuosiuose pirkimuose nedalyvauja, jiems atstovauja tarpininkai, perparduodantys tas pačias prekes brangiau.
Pasak M.Dubausko, jokiai kitai Lietuvos krovinių vežimo bendrovei nėra prievolės skelbti viešuosius pirkimus – jos, kaip bet kuri įmonė, perka pagal komercinę tvarką, tuo metu dėl viešųjų pirkimų procedūrų „LG Cargo“ įsigijimai užtrunka bent penkis kartus ilgiau, įmonė jau dabar moka 20-30 proc. brangiau nei konkurentai, pirkdami tiesiogiai iš gamintojų.
„Daugelis gamintojų viešuosiuose pirkimuose nedalyvauja, jiems atstovauja tarpininkai, perparduodantys tas pačias prekes brangiau“, – komiteto posėdyje aiškino M.Dubauskas.
Pasak jo, dėl to „LG Cargo“ sąnaudos kasmet bus 16-20 mln. eurų didesnės, palyginti su panašių veiklos apimčių konkurentais, dėl to „LG Cargo“ ilgainiui praras apie trečdalį pajamų – daugiau nei 120 mln. eurų, o valstybė negautų apie 30 mln. eurų.
M.Dubausko teigimu, Čekijoje pagrindinė geležinkelių bendrovė „Česke drahy“ yra perkančioji organizacija, tačiau jos kontroliuojamai krovinių gabenimo įmonei „ČD Cargo“ viešųjų pirkimų taisyklės nėra taikomos. Perkančiąja įmone nėra laikoma ir Slovakijos „ZSSK Cargo“, viešųjų pirkimų neskelbia Latvijos „LDZ Cargo“, Lenkijos teismų sprendimais viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos „PKP Cargo“.
„LG Cargo“ vadovas Egidijus Lazauskas vasarį BNS sakė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ svarsto galimybę kreiptis į Europos Komisiją (EK). „LG Cargo“ tuomet buvo priversta galutinai nutraukti pernai skelbtą neviešą 900 vagonų pirkimo konkursą.
Apeliacinis bei Vilniaus apygardos teismai pernai „LG Cargo“ nurodė nutraukti konkursą, nes jis turėjo būti viešas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet atsisakė nagrinėti bendrovės skundą.
Kovo pradžioje skelbta, kad „LG Cargo“ ir Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD), pralaimėjusios teismus dėl viešųjų pirkimų, laikinai konkursus skelbs viešai.
„Skinest Baltija“: mes apie ratus, jie apie batus
„Skinest Baltijos“ vadovas Valdas Rasimas sako, jog Susisiekimo ministerijai pateikta informacija apie keliolika VLRD pirkimų be konkursų.
„Nuo 2020 metų birželio 7 dienos, kai Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad įmonė yra perkančioji organizacija ir privalo organizuoti viešuosius pirkimus, tokių pirkimų be konkursų būta ne mažiau nei 50“, – BNS teigia V.Rasimas.
Be to, VLRD šių metų vasarį pasirašė sutartį dėl stabdžių trinkelių pirkimo be konkurso ir avansu sumokėjo ne mažiau kaip 0,5 mln. eurų.
„VLRD siekdama imituoti skaidrius pirkimus dirbtinai siunčia tiems patiems tiekėjams paklausimus dėl prekių tiekimo, dirbtinai juos skaidydama, kad būtų išvengta Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Pavyzdžiui, VLRD kovo 4 dieną per vieną valandą aštuoniems tiekėjams pasiuntė tris užklausimus dėl detalių įsigijimo, tokiu būdu akivaizdžiai išskaidydama vieną pirkimą į tris“, – BNS teigė „Skinest Baltija“.
Anot V.Rasimo, „Lietuvos geležinkeliai“ apsimeta, kad tokie pirkimai tiesiog neegzistuoja ir teigia, kad VLRD įregistruotas perkančiuoju subjektu vasario 27 dieną, todėl pirkimus organizuoja pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas.
„Mes apie ratus, jie apie batus“, – reziumavo V.Rasimas.
