Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros gaires patvirtino ekonomikos ir inovacijų, užsienio reikalų, krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai.
Padės atskleisti Lietuvos pramonės potencialą
„Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė auga ir yra pasiryžusi dideliam proveržiui. Siekiant užtikrinti valstybės ginkluotos gynybos ir viešojo saugumo poreikius, būtina didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti inovacijas, investicijas ir eksportą. Neabejoju, kad ši iniciatyva padės išnaudoti augantį Lietuvos pramonės potencialą ir nurodys kryptį, kas ir kaip privalo užtikrinti tinkamą šios sistemos funkcionavimą“, – pernai kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros gairių idėją vertina teigiamai. Asociacija skyrė daug laiko, teikdama pasiūlymus dėl gairių turinio: „Labai džiaugiamės, kad net keturios valstybės institucijos tarpusavyje susitarė dėl bendrų vardiklių ir pasirašė šias gaires. Tačiau jas pasirašius reikia imtis veiksmų dėl jų įgyvendinimo. Tenka tik apgailestauti, kad, praėjus beveik metams, vis dar neturime patvirtinto veiksmų plano, skirto gairėms įgyvendinti. Šio veiksmų plano rengimo procesas yra vangus – teikiame konkrečius pasiūlymus, esminių pasiūlymų projekte nebelieka ir procesas sukasi iš naujo. Jaučiame palaikymą, bet tam tikrame etape vis pritrūksta ryžto imtis esminių priemonių.“
Jam pritarė ir Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos (NGPA) valdybos pirmininkė Erna Suslavičiūtė. Ji pridūrė, kad gairėms įgyvendinti reikės laiko: „Gairės buvo rengiamos paraleliai diskutuojant dėl gynybos įstatymo poreikio, kad būtų aiškūs valstybės prioritetai ir planai gynybos sektoriuje bei atskirų institucijų atsakomybė. Gairėms įgyvendinti parengtas Gairių įgyvendinimo priemonių veiksmų planas („12.10. EIMIN Inicijuoja ir koordinuoja Gairių įgyvendinimo priemonių (veiksmų) plano sudarymą.“), kuris šiuo metu yra paskutinėje tarpinstitucinio derinimo etape.
Atneš naudos šalies ekonomikai
Šiomis gairėmis yra sukuriami teisiniai pagrindai tam, kad, atsižvelgus į Lietuvos gynybos ir saugumo pajėgumų plėtros planus, atsirastų galimybė pasinaudoti naujais finansavimo šaltiniais ir skirti finansavimą gynybos ir dvejopos paskirties produktų tobulinimui, inovacijoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Pramonės atstovai įsitikinę, kad iniciatyva yra sveikintina ir Lietuvai bus naudinga dėl kelių priežasčių.
„Augindami ir stiprindami šalies gynybos pramonę galime pasiekti du tikslus iš karto: ir prisidėti prie didesnio šalies saugumo, ir užtikrinti didesnes valstybės biudžeto pajamas. Kuo didesnę įrangos, paslaugų dalį pirksime ne iš užsienio gamintojų, o iš vietos įmonių, tuo daugiau pinigų liks mūsų šalies ekonomikoje. Dar daugiau – įmonės, bendradarbiaudamos su Lietuvos kariuomene, kuria inovatyvius sprendimus, kuriais domisi mūsų sąjungininkai. Taigi, užauginę gynybos pramonę, galime ją paversti dar reikšmingesne eksporto šaka. Labai svarbu savo šalyje turėti visas reikiamas kompetencijas gaminti, remontuoti, prižiūrėti įvairiausią karinę įrangą ir ginklus“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.
Jis džiaugiasi, kad per pastaruosius metus labai keičiasi institucijų požiūris į gynybos pramonę, jos reikšmę, galimybes ir perspektyvas: „Esame dėkingi tiek politikams, tiek specialistams, kurie prisideda prie šio pokyčio. Kita vertus, kai bus atlikti būtini konkretūs teisės aktų pakeitimai, pradėtos įgyvendinti verslo palaikymo programos ir teikiami konkretūs užsakymai, tada ir pamatysime tikruosius pokyčius.“
E. Suslavičiūtė pridūrė, kad gairių įgyvendinimo priemonių veiksmų plane turi būti numatytos konkrečios priemonės ir biudžetas patvirtintiems prioritetams įgyvendinti.
Įgyvendinamos iniciatyvos
Siekiant įgyvendinti penkmečio gynybos ir saugumo pramonės plėtros planą, gairėse taip pat įtvirtinami atsakingų institucijų įsipareigojimai ir veiklos sritys. Įgyvendindamos gaires, valstybės institucijos įsipareigoja bendradarbiauti su asocijuotomis gynybos ir saugumo pramonės organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis ir kitomis suinteresuotomis įstaigomis.
Jei norime užauginti stiprią gynybos pramonę, pokyčius turime atlikti kuo greičiau.
„Esame dėkingi Lietuvos kariuomenei už bendradarbiavimą identifikuojant poreikį, testuojant produktus. Neabejojame, kad jei testavimo tvarka būtų lankstesnė, taip pat būtų sukurta reikiama infrastruktūra, šis bendradarbiavimas būtų dar produktyvesnis ir abiem pusėms atneštų dar daugiau naudos. Taip pat reikia supaprastinti ginklų gamybos, prekybos reglamentavimą – Lietuva taiko pačius griežčiausius reikalavimus Europos Sąjungoje. Jei norime užauginti stiprią gynybos pramonę, pokyčius turime atlikti kuo greičiau, kitu atveju dar labiau atsiliksime nuo kitų šalių“, – sakė LGSPA vadovas.
Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos valdybos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad nors priemonių planas dar derinamas, dalis iniciatyvų yra įgyvendinama, pvz., „MilInvest“ sėkmingai vykdo akceleravimo ir fondo veiklą. Tačiau esama ir daug klausimų, dėl kurių tebediskutuojama.
„Norint paskatinti Lietuvos gynybos srityje veikiančias įmones, reikia peržiūrėti teisinę ir reguliacinę aplinką, skatinančią investuoti šiame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiauti kariuomenei ir verslui, kad būtų aiškiai suformuluoti poreikiai, o kariuomenei laiku pristatomos vietinių įmonių siūlomos technologijos ar sukurti ir tobulinami nauji produktai. Didinant finansavimą gynybai, tikimasi, kad dalis produktų bus įsigyjama iš Lietuvos gamintojų. Taip bus skatinama paties sektoriaus plėtra, o pinigai paliekami cirkuliuoti Lietuvos rinkoje“, – sakė E. Suslavičiūtė.
Gairių ir veiksmų plano įgyvendinimas didintų Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės tarptautinį konkurencingumą, sukurtų didesnę pridėtinę vertę ir skatintų eksportą, ypač tokiose gynybos ir saugumo pramonės srityse, kaip naujų tarptautiniu mastu konkurencingų gynybai ir saugumui skirtų produktų ir technologijų kūrimas, puslaidininkių, lazerių ir optikos prietaisų kūrimas ir tobulinimas, kibernetinių saugumo sistemų kūrimas ir diegimas.
