Paprašyti įvertinti šalies gyventojų verslumą, apklausos dalyviai jam skyrė patenkinamą balą – 7,21 iš 10. Tačiau savo pačių verslumą gyventojai buvo linkę vertinti gerokai prasčiau – tik 5,23 balo.
„Verslių, taigi – sumanių, išradingų ir iniciatyvių žmonių, gebančių įžvelgti naujų galimybių ir jomis pasinaudoti, valstybei reikėjo visais laikais, o ypač dabar, Lietuvai ir pasauliui grumiantis su pandemija ir jos padariniais. Vis dėlto, tyrimo rezultatai skatina suklusti: gyventojai pripažįsta verslių žmonių indėlį kuriant šalies gerovę, tačiau pasigenda kryptingesnio verslumo ugdymo.
Taigi šioje srityje reikia nemažai nuveikti ir visuomenei, ir verslui, ir valstybei bei jos švietimo sistemai“, – komentuoja Andželika Rusteikienė, „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė, pažymėdama, kad tyrimo duomenys – tai signalas sprendimų priėmėjams, kviečiantis tikslingiau ir aktyviau investuoti į patirtimi paremtas verslumo įgūdžių ugdymo veiklas.
Požiūris į verslumą vis dar priklauso nuo socialinio konteksto
Pasak A.Rusteikienės, ypač neramina asmeninis lietuvių verslumo vertinimas, siekiantis vos 5,23 balo. Visiškai neversliais (1-2 balai) save laiko 14 proc. respondentų, o labai versliais (9-10 balų) tik 6 proc. Kas penktas save laiko vidutiniškai versliu – vadinasi, yra potencialas augti, tačiau tam reikia priemonių. Mažiau versliais save laiko 46 m. ir vyresni respondentai, mažiausių pajamų grupės apklaustieji. Savo verslumą geriau vertina didžiausių pajamų grupės atstovai.
„Lietuvos Junior Achievement“ vadovė teigia, kad šie duomenys verčia permąstyti pačią verslumo sampratą, kuri dabar daugeliui asocijuojasi tik su verslu. Pasak A.Rusteikienės, verslumas apima platesnius veiklumo, iniciatyvumo, kūrybinio mąstymo gebėjimus. Taip pat būtina peržiūrėti verslumo skatinimo iniciatyvų efektyvumą ir skirti daugiau dėmesio tikslinėms grupėms.
Didelė užduotis tenka mokykloms – paruošti jaunąją kartą mąstyti versliai.
„Daug kalbame apie verslumo skatinimą, tačiau matome, kad informacija, paskatos ir programos pasiekia ne visus. Labai gerai, jei didžiausių pajamų grupės atstovai savo verslumą vertina palankiai, tačiau valstybei naudinga, kad kuo daugiau žmonių, ypač žemesnių pajamų, jaustųsi, kad turėdami idėją jie gali pradėti verslą, dalyvautų tobulinant organizacijų veiklą ar paprasčiausiai kūrybiškai žiūrėtų į juos supančią aplinką. Čia didelė užduotis tenka mokykloms – paruošti jaunąją kartą mąstyti versliai“, – pažymi A.Rusteikienė.
Verslumo ugdymui reikia nuoseklumo
A.Rusteikienė džiaugiasi, kad du trečdaliai apklaustųjų (67 proc.) sutinka su teiginiu, kad verslumas yra išmokstama savybė. Su šiuo teiginiu dažniau sutinka vyrai, aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai, didmiesčių gyventojai.
Turime rasti būdus verslumą skatinti mergaičių ir moterų tarpe. Visame pasaulyje pabrėžiama moterų dalyvavimo ekonomikoje svarba.
„Tai labai svarbi informacija, kuri parodo, kad mūsų dėmesio ypač reikia regionuose. Taip pat turime rasti būdus verslumą skatinti mergaičių ir moterų tarpe. Visame pasaulyje pabrėžiama moterų dalyvavimo ekonomikoje svarba: moterys daug dažniau kuria socialinius verslus, vadinasi, sprendžia socialines problemas, kuria pridėtinę vertę savo bendruomenėse, įtraukia ir moko kitas moteris. Tai – didžiulis potencialas, kurį turime išnaudoti ir Lietuvoje“, – sako A.Rusteikienė.
Pašnekovė primena, kad vaikai iki 18 metų amžiaus neturi nuostatų, kas turi būti verslininkais ir versliais žmonėmis, tyrimai rodo, kad mokykloje tiek berniukai, tiek mergaitės lygiaverčiai imasi iniciatyvos.
