Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos įmonės jau įdarbino 1300 ukrainiečių: iššūkiai dėl kalbos ir vaikų užimtumo

Lietuvoje augant karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui, šie žmonės pamažu integruojasi ir į šalies darbo rinką. Užimtumo tarnyboje šiuo metu yra registruota 4,4 tūkst. ukrainiečių, dažniausiai jie įdarbinami prekybos, maitinimo, gamybos srityse. Ukrainiečiai įdarbinami ir regionuose esančiuose įmonėse, o kai kurie vadovai vardija, kad šiuo metu daugiausia iššūkių kelia kalbos barjeras ir ukrainiečių vaikų užimtumo klausimai.
„Biržų duona“
„Biržų duona“ / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė 15min komentavo, kad visoje šalyje ukrainiečiams siūloma daugiau nei 4,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia pasiūlymų sulaukiama Vilniaus, Šiaulių ir Kauno regionuose.

„Daugiausia laisvų darbo vietų registruota apdirbamosios gamybos, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto srityje veiklą vykdančiose įmonėse“, – vardijo M.Jankauskienė.

Jiems darbo pasiūlymai pateikiami jau registracijos centruose. Jei klientai kreipiasi tiesiogiai į Užimtumo tarnybą, pasak jos, stengiamasi darbo pasiūlymus pateikti kuo greičiau sukontaktavus su atitinkamomis įmonėmis.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./ Užimtumo tarnyba
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./ Užimtumo tarnyba

Šalies įmonėse jau įsidarbino 1,3 tūkst. ukrainiečių.

Pasak M.Jankauskienės, daugiausia ukrainiečių įdarbinta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, pavyzdžiui, „Amatininkų užeigoje", įmonėje „Izolda“, „Autorių fondas“, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Šiaulių Jėzuitų gimnazijoje, įmonėje „Gruzinai“.

Naujausiais duomenimis, ukrainiečius įdarbino „Maxima“, „Šventaragio slėnis", „Eugesta", „Suzana“, „Varėnos pienelis“, „Kaizen projects“, „Gretvėja“, „Top Clean“, „Taurės“, „Ekonovus“, „Danspin.“

Sigmund All / Unsplash nuotr./Informacinės technologijos
Sigmund All / Unsplash nuotr./Informacinės technologijos

„Kai kurie įsidarbina pagal profesiją, pavyzdžiui, programuotojai, mokytojai, veterinarijos gydytojo padėjėja, siuvimo technologė“, – sakė M.Jankauskienė.

Kalbos barjeras ir vaikų užimtumas

Arbatą gaminančios įmonės „Švenčionių vaistažolės“ generalinis direktorius Eimantas Pocevičius 15min sakė, kad įmonėje šiuo metu dirba 10 ukrainiečių – moterys dirbti pradėjo vos prieš kelias dienas.

Kol kas ukrainietės pabėgėlės užėmė mažiausiai kvalifikuoto darbo pozicijas – fasuoja arbatą, deda ją į dėžutes.

Tačiau kyla ir iššūkių – anot įmonės vadovo, pradžioje daug laiko užėmė dokumentų sutvarkymas, o šiuo metu aktualus klausimas dėl kalbos.

„Didžiausia problema yra kalba, ne visi moka anglų kalbą, tik ukrainiečių ir rusų. Bet kalbamės su viena ukrainiete, vaikštome po gamyklą ir bandysime ją įdarbinti kvalifikuotam darbui“, – teigė E.Pocevičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Švenčionys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Švenčionys

Paklausus, ar ketina įdarbinti ir daugiau karo pabėgėlių, jis sakė, kad įmonė galėtų pasiūlyti daugiausiai dar 10 darbo vietų.

„Viena iš problemų yra vaikų užimtumo klausimas. Čia ne Vilnius, ne Kaunas, o visų moterų, mamų pirmas klausimas apie tai, kaip mokysis, ką veiks vaikai, kur bus po mokyklos. Savivaldybės teikia pagalbą, organizuojamos mišrios klasės. Žinau, kad organizuojami ir nuotoliniai mokymai, vaikai per kompiuterius jungiasi į pamokas. Yra sutarta, kad vaikams būtų organizuojamos pamokos rusų ar net ukrainiečių kalbomis“, – situaciją nupasakojo E.Pocevičius.

Dirbs kartu su rusiškai mokančiais darbuotojais

Paklausus, kaip jaučiasi pradėję dirbti ukrainiečiai, E.Pocevičius sakė, kad jie patenkinti, jog turi kur gyventi, gavo darbą.

„Kaip seksis, jokių atsiliepimų dar nėra. Jos pradėjo dirbti ką tik“, – akcentavo jis.

Tuo metų „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas 15min sakė, kad nuo ketvirtadienio pradės dirbti trys ukrainietės. Jos dirbs su kepinių gamyba, formavimu, pakavimu. Anot pašnekovo, Biržuose pabėgėlių skaičius dar nėra didelis, tačiau po truputį auga.

„Padarėme ekskursiją po mūsų įmonę, kad žmonės susidarytų šiokį tokį vaizdą, kaip atrodo darbo vietos, sąlygos ir aplinka. Tai kiek moterų atėjo, tiek po ekskursijos ir nusprendė čia dirbti“, – procesą apibūdino A.Kurganovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Kurganovas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Kurganovas

Pasak jo, savivaldybė ir verslai deda pastangas, kad pabėgę nuo karo žmonės čia integruotųsi – ketvirtadienį numatomas Biržų verslininkų susitikimas su pabėgėliais, kuriame įmonės jiems pristatys laisvas darbo vietas ir galimybes įsidarbinti.

„Mes įtraukiame ukrainietes į dieninę pamainą, kad jos lengviau adaptuotųsi. Paderinome, kad pamainoje būtų rusiškai kalbančių žmonių. Įmonėje esame pasidarę tvarkas, kad esminius dokumentus verčiame į jiems suprantamą kalbą – dėl darbo saugos ir panašiai“, – tvirtino A.Kurganovas.

Jis neatmetė, kad įmonė galės įdarbinti ir daugiau ukrainiečių, nes pavasarį ir vasarą darbuotojų poreikis išauga.

„Prieš kelerius metus įdarbinome keletą ukrainiečių, tad turime šiokią tokią patirtį tiek įdarbinimo, tiek integravimo į komandą klausimais“, – nurodė jis.

Įtraukiame ukrainietes į dieninę pamainą, kad jos lengviau adaptuotųsi. Paderinome, kad pamainoje būtų rusiškai kalbančių žmonių.

Prekybininkai skirs priedus

Didžiuosiuose prekybos tinkluose taip pat pamažu auga dirbančių ukrainiečių skaičiai. „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sakė, kad šiuo metu įdarbinti 37 karo pabėgėliai. Jie dirba „Maxima“ parduotuvėse, maisto gamybos cechuose ir logistikos sandėliuose.

„Karo pabėgėliams iš Ukrainos siūlome kasininkų, salės darbuotojų, valytojų, krovėjų, cecho darbininkų, virtuvės pagalbinių darbuotojų, virėjų, kepėjų, konditerių, mėsininkų, išvežimo rampos darbuotojų, prekių rūšiuotojų, užsakymų komplektuotojų darbus“, – 15min komentavo E.Dapkienė.

„Maxima LT“ nuotr./Ernesta Dapkienė
„Maxima LT“ nuotr./Ernesta Dapkienė

Pasak jos, tose parduotuvėse, kuriose dirba karo pabėgėliai iš Ukrainos, klientai informuojami, prašoma pirkėjų supratingumo.

„Mūsų naujieji kolegos iš Ukrainos kol kas nekalba lietuviškai, bet neabejojame, kad kalba nėra kliūtis bendrauti ir padėti, kai yra didžiulis noras. Taip pat su esamais darbuotojais kalbamės ir prašome, kad jie kolegiškai padėtų atvykusiems iš Ukrainos asmenims integruotis į komandą“, – sakė „Maxima“ atstovė.

„Jiems iš karto duodame ir sveikatos draudimo korteles, kaip ir visiems savo darbuotojams, kad galėtų naudotis esant poreikiui“, – pridūrė E.Dapkienė.

Tuo metu prekybos tinkle „Iki“ dabar dirba apie 15 ukrainiečių, tačiau šis skaičius nuolat kinta, nes, anot tinklo komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, beveik kiekvieną dieną prie komandos prisijungia žmonių iš Ukrainos.

„Pirmieji darbuotojai pas mus pradėjo dirbti jau nuo praeitos savaitės pradžios. Dažniausiai informaciją apie įdarbinimo galimybes prekybos tinkle „Iki“ jie sužino iš Užimtumo tarnybos, ateina patys klausti dėl darbo arba į mus kreipiasi lietuviai, kurie priėmė ukrainiečius gyventi“, – pasakojo V.Budrienė.

Pasak atstovės, šiuo metu dirbantys ukrainiečiai eina prekybos salės darbuotojų, kasininkų pardavėjo darbą. Visgi, jos teigimu, tai tik pradinė stotelė.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė
Asmeninio archyvo nuotrauka/Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė

„Turime darbuotojų, kurie anksčiau Ukrainoje dirbo parduotuvių vadovais, pamainos vadovais, todėl juos šiuo metu „auginamės“, mokome dirbti su mūsų operacinėmis sistemomis ir naujieji kolegos, tikrai tikime, kad kils karjeros laiptais. Taip pat ketiname įdarbinti ukrainiečius ir administracijoje“, – planus įvardijo V.Budrienė.

Visiems įsidarbinusiems ukrainiečiams, pasak jos, bus suteiktas 500 eurų dydžio priedas prie atlyginimo. Pirmuosius tris darbo mėnesius jiems bus mokamas papildomas 100 eurų priedas, o po šešių mėnesių bus išmokėta dar 200 eurų. Vaikų turintiems darbuotojams bus skirtas ir papildomas vadinamojo mokinio krepšelio priedas.

„Rimi“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad čia šiuo metu dirba 30 pabėgėlių iš Ukrainos, dažniausiai jie dirba salės darbuotojais, bet yra ir virėjų, fasuotojų, kasininkų.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„Rimi“
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„Rimi“

„Pirmasis pabėgėlis buvo įdarbintas kovo 3 dieną, tad galima sakyti, kad pabėgėliai iš Ukrainos mūsų bendrovėje darbuojasi jau kelias savaites“, – sakė G.Šerėnienė.

„Lidl Lietuva“ prekybos tinkle dabar dirba 5 ukrainiečiai, artimiausiu metu turėtų prisijungti dar apie 10. Iš viso tinklas, pasak „Lidl Lietuva“ valdybos narės ir personalo vadovės Sandros Savickienės, gali priimti apie 150 ukrainiečių. Kol kas visi prisijungę dirba parduotuvėse.

Ji neslėpė, kad sulaukiama išties daug norinčių įsidarbinti, todėl procesas ir pokalbiai su ukrainiečiais vyksta nuolat.

„Dėl atsakingų institucijų veiksmų įdarbinimo procesas yra žymiai supaprastintas, o tai leidžia mums sklandžiai ir greitai pasiūlyti darbo vietas. Šie darbuotojai bus visaverčiai mūsų komandos nariai, kaip ir visiems kitiems prekybos tinklo darbuotojams, naujai įdarbintiems asmenims priklausys įvairios papildomos naudos, pavyzdžiui, privatus papildomas sveikatos draudimas, finansiniai priedai. Šiems darbuotojams papildomai skirsime ir 100 eurų „Lidl“ dovanų korteles kaip paramą, kuri šiuo metu yra labai reikalinga“, – sakė S.Savickienė.

Darbuotojus iš Ukrainos atsivežė į Lietuvą

Kai kurios įmonės, vos prasidėjus karui, darbuotojus iš Ukrainos atsivežė į Lietuvą. Viena tokių įmonių – žaidimų kūrėja „Nordcurrent Group“, turinti filialus Lietuvoje ir Ukrainoje. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, įmonė suorganizavo du autobusus, kuriais parsivežė darbuotojus kartu su šeimomis. Iš viso šiuo metu Vilniaus biure dirba 17 ukrainiečių.

Čia dirbančios ukrainietės pasakojo, jog dirba čia su tais pačiais projektais kaip ir Ukrainoje, atlieka tas pačias užduotis.

„Anksčiau dirbome iš namų, bet čia dirbame iš biuro ir tai yra gerai. Kartais savaitgalį galvoju, kad geriau jau dirbčiau, nes nežinau, kur dėtis“, – 15min pasakojo anksčiau Odesoje gyvenusi Alexandra Sokolskih.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Alexandra Sokolskih
Lukas Balandis / BNS nuotr./Alexandra Sokolskih

Ji sakė, kad pirmą karo dieną ją pažadino sprogimo garsai ir ji negalėjo patikėti, jog prasidėjo karas.

„Galvojau, kad man vaidenasi, mano mama irgi negalėjo patikėti, jog mūsų šaliai kada nors taip atsitiks. Mieste sklandė panika, nuolat žiūrėjome žinias“, – sakė A.Sokolskih.

Taip pat iš Odesos atvykusi Olha Stukalenko pasakojo, kad nuo karo gelbėtis turi jau ne pirmą kartą.

„Esu iš Donbaso ir tai jau antras kartas, kai turiu bėgti“, – sakė O.Stukalenko.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Olha Stukalenko
Lukas Balandis / BNS nuotr./Olha Stukalenko

Ji pasakojo, jog Lietuvoje jaučiasi patogiai, nes dirba tą patį darbą, kolegos čia malonūs ir net dirba ji prie tokio paties stalo kaip Odesoje.

„Turime čia dalelę prieš karą buvusio gyvenimo. Kai gaunu žinučių iš šeimos, kuri liko Ukrainoje, mano širdis dūžta, bet stengiuosi susitelkti į darbą“, – atviravo ji.

Moteris taip pat dėkojo lietuviams už paramą.

„Ačiū už jūsų gerumą ir už visas Ukrainos vėliavų spalvas gatvėse. Tai verčia mus jaustis kaip namuose“, – sakė ji.

Tuo metu Nastia Dahno atvyko iš Dnipro, o jos kelionė į Lietuvą buvo labai sudėtinga.

„Nusprendėme važiuoti traukiniu. Kovo 3 dieną pirkome bilietą, kovo 4-ąją atvykome į stotį ir penkias valandas laukėme stotyje su daugybe žmonių, nes traukinys vėlavo. Važiuojant traukiniu mums liepė nekalbėti, išjungti telefonus ir uždengti langus antklodėmis, nes kitame vagone buvo išmušti langai ir lauke esantys stotyse žmonės bandė įmesti savo vaikus į traukinį“, – atsiminė N.Dahno.

Šeštadienį atvykus į Lvivą, ji kartu su šeima pėsčiomis kirto Lenkijos sieną.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Nastya Dahno
Lukas Balandis / BNS nuotr./Nastya Dahno

„Nusigavus stovėjome gatvėje prie -4 laipsnių šalčio, nes buvo tūkstančiai žmonių ir naktį mūsų nepraleido pro sieną, nei moterų, nei vaikų. Stovėjome nuo devintos vakaro iki penkių ryto“, – sakė ji.

Kirtus sieną, Lodzėje ją kartu su šeima pasitiko savanoriai, kur ji su šeima viešbutyje išsimiegojo ir vėliau atvyko į Lietuvą.

„Nordcurrent Group“ direktorė Viktorija Trofimova sakė, kad jei bus poreikis, įmonė organizuos ir daugiau transporto dėl ukrainiečių pervežimo į Lietuvą, nors tai daryti sudėtinga.

Įmonės vadovė sakė esanti nustebusi dėl to, kaip visi žmonės padeda ukrainiečiams.

„Nordcurrent Group“ direktorė Viktorija Trofimova
„Nordcurrent Group“ direktorė Viktorija Trofimova

„Visi nori įsitraukti, kažką padaryti, padėti, bet kam galiu paskambinti ir pasakyti: žiūrėk, turiu ukrainiečių, padėk man su transportu, apgyvendinimu ar maistu“, – sakė V.Trofimova.

Anot jos, įmonės darbuotojai taip pat prisideda prie paramos – dalis ukrainiečių apsigyveno pas juos, padėjo nusipirkti reikalingų daiktų.

„Žmonės atvažiavo su viena kuprine, kirto sieną pėsčiomis. Trūko visokių dalykų“, – nurodė ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais