Jau kitąmet Lietuvos medicinos technologijų startuolių „ZIVE“ ir „Emplastrum“ vystytojai žada pristatyti dvi svarbias naujienas – pilnos kardiogramos (EKG) diagnostikos įrenginį ir išmanųjį pleistrą žvynelinei gydyti. Abu prietaisus su gydytojo rekomendacija pacientai galės naudoti savarankiškai namuose.
Užkirs kelią sudėtingoms būklėms, pagerins ankstyvą diagnostiką
Pasak ilgalaikio širdies monitoravimo prietaisą kuriančio startuolio „ZIVE“ vadovo Žilvino Jančoro, ligoninėse naudojamų medicinos įrenginių supaprastinimas ir perkėlimas iš ligoninių į namus nėra naujas reiškinys. Jau ir anksčiau buvo galima pastebėti gerų pavyzdžių, tokių kaip kraujo spaudimo aparato pritaikymas naudojimui namų sąlygomis.
„Jau retai kas dabar eina į polikliniką ar vaistinę pasimatuoti kraujo spaudimo, nes daugelis šį aparatą turi namuose. Panašiu principu veiks ir mūsų kuriamas prietaisas savarankiškai užrašyti EKG – ir jis bus susietas su mobiliąja aplikacija. Specialiu įrenginiu atlikus širdies diagnostiką, išmaniajame telefone iškart bus rodomi rezultatai“, – pasakoja startuolio įkūrėjas.
Pacientai patys telefono ekrane galės matyti širdies ritmo, laidumo sutrikimus, širdies susitraukimo dažnį ir kitą svarbią informaciją, kuri padės ankstyvoje diagnozėje nustatyti įvairias rizikas. O tai, galimai, užkirs kelią tokioms pasėkmėms kaip infarktas, insultas, širdies nepakankamumas ir kita.
„Analizė vyks šviesoforo principu: geri rezultatai, rezultatai, kai rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu ir rezultatai, kai būtina skubi pagalba. Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš dažniausių mirties priežasčių, tad toks įrenginys leis gerokai
anksčiau nustatyti širdies veiklos sutrikimus ir pritaikyti reikalingą gydymą“, – pasakoja Ž.Jančoras.
Pernai metais „ZIVE“ įrenginys jau buvo išbandytas Lietuvos ligoninėse, kai pandemijos metu Lietuvos medikams buvo apribotas fizinis kontaktas su pacientais. Šis įrenginys leido efektyviau surinkti informaciją apie širdies veiklą ir greičiau reaguoti į situaciją. Startuolio kūrėjai taip pat ateityje tikisi suintegruoti mobiliąją aplikaciją su e-sveikatos sistema, kurioje gydytojai galės stebėti iš programėlės automatiškai perkeliamus duomenis.
Technologinis proveržis žvynelinės ligos gydyme
Dar vienas itin laukiamas išmanus medicinos sprendimas – pleistrą primenantis įrenginys efektyvesniam žvynelinės gydymui namuose. Šia lėtine, pasikartojančia, uždegimine odos liga serga 2-4 % Lietuvos gyventojų, o visame pasaulyje – daugiau nei 125 mln. Pastebėję šios ligos gydymo sudėtingumą artimoje aplinkoje, Kauno technologijos universiteto (KTU) Entreprenerystės modulio studentai nusprendė sukurti patogesnį žvynelinės gydymo būdą.
Pasak modulyje įkurto startuolio „Emplastrum“ bendraįkūrėjo Aurimo Mazūro, įprastai šia liga sergantiems pacientams tenka mažiausiai mėnesį kas antrą dieną lankytis ligoninėje ir gauti gydymą UV spinduliais stacionariuose įrenginiuose. Be to, toks gydymo būdas apima ne tik žvynelinės pažeistus odos plotus, bet ir visą kūną.
„Mūsų sukurtas įrenginys padės labiau koncentruotai taikyti tokį patį gydymą. Kiekvienas pacientas galės bet kuriuo paros metu, neapribodamas savo judėjimo, gydyti pažeistą odos vietą. Patys sensoriai automatiškai aptiks žvynelinės pažeistą vietą ir nukreips UVB spinduliuotę tik į ją. Visame gydymo procese aktyviai dalyvaus ir gydytojas dermatovenerologas, kuris nuotoliniu būdu išmaniosios programėlės pagalba stebės gydymo progresą ir teiks rekomendacijas. Tai padės sutaupyti laiko tiek gydytojams, tiek pacientams“, – įsitikinęs A.Mazūras.
Jis atskleidžia, kad įrenginio modelis keitėsi ne vieną kartą, tačiau šiuo metu jau yra patvirtintas galutinis variantas, kurį ir planuojama sertifikuoti. Pačiam produkto išgryninimui didelės vertės suteikė aktyvus dalyvavimas KTU „Startup Space” ir Kauno mokslo ir
technologijų parko mokymuose. Pasak A.Mazūro, aktyviai dirbama, kad produktas pasiektų rinką – planuojama, jog jis bus sėkmingai įtvirtintas Vokietijos rinkoje.
Pandemija tapo katalizatoriumi inovacijoms Dar pavasarį nuotoliniu būdu vykusioje tarptautinėje sveikatos inovacijų konferencijoje „ATHIKA“ daugelis ekspertų vieningai įžvelgė tendencijas, kad, senėjant visuomenei, išmaniosios technologijos taps būtinybe sveikatos ir socialinės rūpybos srityse. Jau dabar technologijų kūrėjai yra skatinami kurti kuo daugiau namų sąlygomis lengvai naudojamų daiktų interneto ir dirbtinio intelekto sprendimų.
Lietuvoje taip pat vyksta itin spartus išmaniųjų technologijų kūrimo progresas. Tai patvirtina ir KTU „Startup Space“ Verslo vystymo projektų vadovė bei „EIT HUB“ Lietuvoje koordinatorė Neringa Valantinė.
„2019 m. prieš pandemiją „EIT Health HUB” Lietuvoje, kurį koordinuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kartu su Kauno technologijos universitetu, organizuotuose renginiuose sudalyvavo apie penki šimtai inovatorių, o 2020-aisiais – daugiau nei aštuoni šimtai. Dalis jų buvo jau veikiančių startuolių atstovai, tačiau didžioji dalis turėjo tik sveikatos srities idėją. Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių nori savo idėjomis prisidėti prie mūsų visų geresnės sveikatos ateityje“, – pasakoja „EIT HUB“ Lietuvoje koordinatorė.
Pasak jos, COVID-19 pandemija tapo katalizatoriumi inovacijoms, įgalinančiomis pacientus sveikatos priežiūros paslaugas pasiekti nuotoliniu būdu. Ji pabrėžia, kad Europos inovacijų ir technologijos instituto sveikatos inovacijų bendruomenės (EIT Health) vienas iš veiklos prioritetų yra skatinti sveikatos priežiūros paslaugų perkėlimą iš ligoninės į namus.
„Tarp netolimoje ateityje namuose pritaikomų technologinių sprendimų bus virtualūs asistentai, bendraujantys su vyresniais asmenimis ar asistentai, primenantys išgerti vaistus, stebintys paciento būklę ar patariantys dietos, kardio būklės klausimais. Taip pat bus aktualus nuotolinis pacientų stebėjimas, su daiktų interneto technologijos pagalba, ištisą parą renkant pacientų sveikatos duomenis, prevencinės nuotolinės gydytojų ar slaugytojų priežiūros paslaugos”, – sako N.Valantinė.
Ji džiaugiasi, kad Lietuvoje daugėja ir verslo akseleravimo programų, kuriose inovatoriai gali tobulinti savo produktus ar paslaugas. Be to, lietuviams atviros ir įvairios tarptautinės programos. Itin vertinga galimybė nemokamai konsultuotis su savo sričių profesionalais – nuo idėjos išvystymo iki investuotojų pritraukimo. Pasak jos, įprastai tokių ekspertų valandiniai įkainiai yra aukšti, o akseleravimo programose jie skiria daug individualaus laiko ir dalijasi savo patirtimi. Programų dalyviams tai dažniausiai nieko nekainuoja. Šia galimybe jau kelis metus iš eilės Lietuvoje sėkmingai naudojasi Kauno mokslo ir technologijų parko, KTU „Startup Space“, MITA, „ChangeMakers‘ON“, „Versli Lietuva“ verslo vystymo programų dalyviai.
