Kaip BNS sakė Stasys Dailydka, ketvirtadienį su didžiausiu įmonės kreditoriumi SEB banku sutarta LJL laivams ir jų įguloms skirti 1,2 mln. eurų, kad jie galėtų saugiai atplaukti į Europos uostus.
„Vakar (ketvirtadienį – BNS) pasirašėm sutartį su SEB banku, įmonei skirsime 1,2 mln, eurų, įskaitant „Lietuvos geležinkelių“ praėjusią savaitę jau skirtus 150 tūkst. eurų. Iš bendros sumos mūsų dalis bus 40 procentų, o SEB banko, kuriam užstatyti keturi laivai – 60 proc. Pinigai bus skirti tik gyvybiniam laivų palaikymui“, – BNS sakė S.Dailydka.
„SEB tikslas – ištraukti savo laivus, o mūsų tikslas – jūreiviai, laivai, jų funkcionavimas, kad žmonės nebūtų įkaitais. Tai yra pigiausias variantas užbaigti procesą“, – pridūrė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
S.Dailydka pabrėžė, kad susitarimas su SEB banku dėl bendro finansavimo nereiškia, jog nebus skelbiamas įmonės bankrotas. Anot jo, LJL vadovas turėtų nešti į teismą ieškinį dėl bankroto bylos iš karto po to, kai laivas „Voruta“ išplauks iš Pusiaujo Gvinėjos uosto Batos. Tai, pasak jo, gali įvykti jau penktadienį.
LJL vadovas Sigitas Dobilinskas BNS nekomentavo nei derybų su SEB baigties, nei būsimų savo veiksmų.
Anot S.Dailydkos, gelbėti LJL reikėtų milžiniškų pinigų, o jūrų krovinių pervežimo versle šuo metu nėra geriausi laikai. Vis dėlto didžiausios LJL akcininkės vadovas tikisi ateityje atgauti įmonės paskolintus pinigus – apie 3,1 mln. eurų.
„Mes turime užstatytą laivą („Venta“, kuri užstatyta geležinkeliams ir Smiltynės perkėlai – BNS) – galime jį ir nupirkti aukcione, jei jo kaina būtų maža, po to išnuomoti ir naudoti kurį laiką, dėl to problemų mums nebus – kažkokius pinigus jis generuotų, padengtume kaštus, o vėliau parduotume (...). Galvoju, kad galiausiai patirsime nuostolių kažkiek, o gal ir uždirbsime kažkiek. Darysime, kad taip būtų“, – BNS kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Jo teigimu, „Ventos“ rinkos kaina pernai buvo 5,6 mln. eurų, o ir kiti laivai „neblogi“.
S.Dailydka teigė esantis patenkintas pasiektu susitarimu su SEB banku: „Mums tai naudinga, nes bankas prisideda – tai yra teigiamas dalykas. Praėjusį kartą – rugpjūtį – mes vieni gelbėjome laivininkystę, nes kitu atveju trys laivai būtų parduoti iš plaktuko (aukcione – BNS). Tuomet juos ištraukėme“.
Dėl skolų yra areštuoti du iš penkių LJL laivų – „Voruta“ ir „Raguva“, išmetęs inkarą prie Ispanijos krantų Šiaurės Afrikos Seutos uoste. Laivas „Romuva“ yra netoli Kretos krantų, dar du laivai – „Venta“ ir „Deltuva“ – Klaipėdoje. Visi laivai, išskyrus „Ventą“, užstatyti SEB bankui.
LJL vadovas praėjusią savaitę jau antrą kartą per pastaruosius mėnesius inicijavo bankroto bylą įmonei, tačiau ieškinį po dienos atsiėmė, motyvuojant, esą SEB pateikė pasiūlymą dėl LJL finansinės situacijos sprendimo.
SEB liepą suteikė LJL 650 tūkst. JAV dolerių (580 tūkst. eurų) trumpalaikę paskolą, už kurią laivų įguloms buvo nupirkta maisto, kuro ir kitų būtiniausių dalykų. Tačiau tuomet pinigų neužteko išpirkti už skolas areštuotus laivus, todėl dar 2,8 mln. eurų rugpjūtį LJL paskolino „Lietuvos geležinkeliai“.
SEB bankas rugpjūtį dar 9 mėnesiams – iki kitų metų balandžio – atidėjo LJL beveik 15 mln. eurų paskolų grąžinimo terminą. Tai leido stabdyti LJL bankroto procedūras.
S.Dobilinskas BNS anksčiau teigė, kad bendra skola jūrininkams siekia apie 375 tūkst. eurų. Kokios bendros LJL skolos, neskelbiama, o lapkričio 17 dienos duomenimis, „Sodrai“ ji buvo skolinga 265,6 tūkst. eurų.
LJL per tris šių metų ketvirčius patyrė 7,317 mln. eurų grynųjų nuostolių, o pernai sausį-rugsėjį buvo patyrusi 4,561 mln. eurų nuostolių. LJL nuosavas kapitalas rugsėjo pabaigoje siekė 10,097 mln. eurų, nurodoma „Lietuvos geležinkelių“ ataskaitoje.
